Katarakta- tai akies lęšiuko drumstumas, kurio atsiradimą gali lemti įvairios priežastys:
- Amžiniai pokyčiai lęšiukyje yra dažniausia priežastis, todėl kataraktos dažnis vyresnių žmonių tarpe didėja. Apie 50% 65-74 metų žmonių nustatomi kataraktos požymiai, o vyresnių nei 75 m. žmonių tarpe šis dažnis siekia 75%.
- Vaikų katarakta (įgimta ar įgyta) – jos priežastys dažnai lieka neaiškios, kartais katarakta atsiranda kaip kitų bendrų susirgimų, medžiagų apykaitos sutrikimo pasekmė.
- Traumos pasekoje gali vystytis lęšiuko drumstėjimas. Dažniausiai tai atsitinka po bukos ar kiaurinės akies traumos, paveikus jonizuojančia radiacija, infraraudonaisiais spinduliais.
- Kai kurios pasikartojančios akių ligos, ar sisteminės ligos gali sąlygoti kataraktos formavimąsi, pvz. diabetas, hipoparatiroidizmas, miotoninė distrofija, atopinis dermatitas.
- Ilgas kai kurių vaistų naudojimas paskatina lęšiuko drumsčių formavimąsi (pvz. kortikosteroidų grupės vaistai).
Nepriklausomai nuo priežasties, kataraktai būdingas blogas regėjimas, kurio nepagerina akiniai, dvejinimasis žiūrint viena akimi, spalvų bei kontrasto suvokimo pokyčiai, šviesos skaidymas. Neretai prasidėjus kataraktai žmogus pastebi, kad pagerėja rega iš arti, o skaitymo akiniai silpnėja. Šį reiškinį lemia lęšiuko standėjimo sukelti refrakcijos pasikeitimai, akis „minusėja”.
Katarakta šiuo metu nėra išgydoma konservatyviai, ji gali būti pašalinta chirurginiu būdu, paprastai operacijos metu implantuojant dirbtinį lęšiuką. Kada jau reikia atlikti operaciją, sprendžiama pagal žmogaus regėjimą, lęšiuko būklę bei esančias gretutines ligas, taip pat kiek esama būklė įtakoja žmogaus gyvenimo kokybę.
