Giliųjų venų trombozė (GVT)
Giliųjų venų trombozė (GVT) – susirgimas, kuris gali baigtis paciento mirtimi. Lietuvoje per metus suserga iki 5000 žmonių. Kas trečiam vystosi šios ligos komplikacija, kai trombai iš venų keliauja į plaučių arterijas ir sukelia plaučių arterijų emboliją (užsikišimą). Tai dažnai pasibaigia staigia paciento mirtimi. Susirgimo priežastis – TROMBAS, kuris susidaro venose. Giliosios venos yra mūsų […]
Venų varikozė
Kojų venų varikozė – tai mazginis arba maišelinis paviršinių kojų venų išsiplėtimas, kurį sukelia venų vožtuvų nesandarumas. Pirmiausia išsiplečia paviršinės kojų (ypač blauzdų) odos venos. Progresuojant varikozei, vis labiau ima plėstis ir gilesnės (poodžio) venos. Plintant varikozei, susidaro daugybė didelių mazgų. Daug žmonių kenčia nuo kojų venų varikozės, o dalis jų patiria net komplikacijas. Esant […]
Aortos aneurizma
Aorta yra stambiausia organizmo kraujagyslė. Ji išeina iš širdies kairiojo skilvelio ir ties juosmeniu išsišakoja į kitas organizmo arterijas. Normalus jos skersmuo yra apie 2-3 centimetrus. Kai kuri nors dalis ar ji visa išsiplečia, aorta tampa ne tokia atspari kraujo spaudimui ir gali spausti aplinkinius organus. Aortos aneurizma – tai aortos išsiplėtimas, didesnis už normalų […]
Prieširdžių virpėjimas (PV)
Prieširdžių virpėjimas (PV) nustatomas 34 proc. visų hospitalizuotų pacientų, varginamų širdies aritmijų. Viena iš pagrindinių virpėjimo atsiradimo priežasčių yra padidėjęs arterinis kraujo spaudimas. Prieširdžių virpėjimas dažniau nustatomas vyresniems pacientams (<1proc. žmonių, vyresnių nei 60 metų, ir >6 proc. vyresnių nei 80 metų). Prieširdžių virpėjimas labai padid- ina mirštamumo riziką, nes, Framinghamo tyrimo duomenimis, sukelia 23,5 […]
Išeminė širdies liga
Pacientams, sergantiems hipertenzija, krūtinės skausmas gali atsirasti dėl aterosklerozinės koronarinių arterijų ligos sukeltų kraujotakos sutrikimų, tačiau jis gali atsirasti ir dėl „reliatyvios išemijos”, kai yra ryški skilvelio hipertrofija ir nepakankamas aprūpinimas krauju. Daugeliui pacientų, besiskundžiančių širdies angina ar hipertenzija, angiografijos metu neaptinkama jokių koronarinių kraujagyslių pakitimų, todėl šiuos simptomus gali sumažinti tik tinkamas gydymas. Pastebėta, […]
Aterosklerozė
Aterosklerozė – nepastebimai prasidedantis ir tyliai progresuojantis arterijų standėjimo bei siaurėjimo procesas. Aterosklerozė vadinama svarbiausia Vakarų pasaulio mirčių priežastimi. Ji – pagrindinė ne tik koronarinės širdies ligos, bet ir galvos smegenų bei kojų kraujagyslių susirgimų priežastis. Aterosklerozė pažeidžia gyvybiškai svarbias kraujagysles – arterijas, kuriomis kraujas neša organizmo audiniams deguonį ir maisto medžiagas. Dažniausiai aterosklerozinės plokštelės […]
Širdies nepakankamumas (Ūminis)
Ūminis kraujotakos nepakankamumas – tai du sindromai: ūminis širdies nepakankamumas ir ūminis kraujagyslių nepakankamumas. Ūminis širdies nepakankamumas – tai staigus širdies sistolinio ir minutinio tūrio sumažėjimas nusilpus miokardo veiklai. Etiologija ir patogenezė. Ūminį širdies nepakankamumą vaikams gali sukelti daug priežasčių: įvairios toksinės infekcinės ligos (pneumonija, gripas, sepsis ir kt.), įgimtos ir įgytos širdies ydos, įvairios […]
Infekcinis mikarditas
INFEKCINIS MIOKARDITAS Infekcinį mikarditą dažniausiai sukelia virusai, bakterijos;Diagnostika šios ligos nėra lengva, nes ligos simptomai nėra specifiški.Tiksliausiai galima būtų ligą nustatyti atlikus endomiokardo biopsija, o tai klinikinėje praktikoje paprastai nėra taikoma.Todėl dažnai remiamasi klinika, elektrokardiografinio tyrimo duomenimis bei susirgimo anamneze. Infekciniai etiologiniai agentai: Virusai (dažniausia priežastis); Coxsackievirusai A ir B ir kiti entrovirusai; Citomegalovirusas; Žmogaus […]
Miokardas
MIOKARDITAS (širdies raumens uždegimas) Širdies raumenį pažeidžia imunokompleksiniai junginiai, kurių gamybą paskatina virusų išskiriami toksinai. Uždegimas gali išplisti visame širdies raumenyje ir pažeisti net smulkiąsias širdies kraujagysles. Lengvesniu atveju išsivysto židininis miokarditas, pažeidžiantis nedidelį širdies raumens plotą (nuo kelių mm iki kelių cm). Ligos priežastys: Miokarditas gali būti sukeltas daugelio faktorių. Pagal tai jis skirstomas […]
Hipertenzija (aukštas kraujospūdis)
Kokie jos simptomai? Aukštas kraujo spaudimas dažniausiai būna be simptomų. Tačiau retais atvėjais, jeigu spaudimas labai aukštas gali prasidėti galvos skausmas, svaigimas ar regėjimo sutrikimai. Kad sužinotume ar tikrai turite aukštą kraujo spaudimą, apsilankykite pas gydytoją ir pasitikrinkite. Jūsų gydytojas pamatuos kraujo spaudimą keleta kartų ir nuspręs, ar reikia gydytis ir kaip gydytis. Kaip […]
Diabetas
Cukrinis diabetas – tai endokrininė liga, kai dėl sutrikusios hormono insulino funkcijos kraujyje padaugėja gliukozės. Dar kitaip vadinama tiesiog cukralige. Priežastys Kasoje yra specifinių ląstelių sankaupos (Langerhanso salelių beta ląstelės), kurios išskiria hormoną insuliną. Insulinas reguliuoja baltymų, riebalų ir, ypač, angliavandenių apykaitą. Jis skatina gliukozės patekimą iš kraujo į ląsteles. Dėl to, sutrikus insulino išskyrimui […]
Gūžys (liga)
Gūžys (lot. struma) – skydliaukės išvešėjimas ar padidėjimas. Jis būna endeminis, sporadinis ir epideminis. Atsiradimo priežastys – jodo trūkumas aplinkoje, vitaminų trūkumas, blogos sanitarinės sąlygos. Anatomiškai gūžys gali būti tolygiai išsivystęs (struma diffusa), mazginis (struma nodosa) ir mišrusis (struma diffusonodosa). Gydomas mažomis jodo dozėmis, primaišant į valgomąją druską kalio jodido. Taip gydoma pradinė gūžio stadija, […]
Adisono liga
Adisono liga (lot. morbus Addisoni) – lėtinė endokrininė liga, kuria susergama dėl dalinio ar visiško antinksčių hormoninės funkcijos išnykimo. Ligą pirmasis aprašė Tomas Adisonas 1855 m. Dažniausia ligos priežastis – idiopatinė antinksčių žievės atrofija (autoimuninės kilmės), rečiau – tuberkuliozė, auglys, amiloidozė, sifilis, uždegimas. Sergant Adisono liga sumažėja arba išvis nebegaminama steroidinių hormonų (gliukokortikosteroidų), sutrinka medžiagų […]
Hipotirozė
Hipotiroze susergama susilpnėjus skydliaukės funkcijai, kai organizmas nepakankamai gauna skydliaukės hormonų. Etiologija ir patogenezė. Hipotirozės priežastys gali būti įvairios: 1) įgimta sporadinė atirozė ir hipotiroze dėl skydliaukės aplazijos ar hipoplazijos bei ektopijos; 2) hipotiroze dėl paveldimo skydliaukės hormonų sintezės defekto; 3) įgyta hipotiroze; 4) endeminis kretinizmas; 5) antrinė hipotiroze. Dažniausia yra įgimta sporadinė atirozė […]
Hipertirozė
Hipertirozė dar vadinama tirotoksikoze, difuzine toksine struma, Bazedovo liga. Vaikams ji pasitaiko rečiau negu hipotirozė. Mergaitės serga dažniau (net 5-7 kartus) negu berniukai. Hipertirozė atsiranda dėl skydliaukės hormonų gamybos pertekliaus. Etiologija ir patogenezė. Dėl hipertirozės etiologijos nėra vieningos nuomonės. Manoma, kad hipertirozės priežastis gali būti vaikų infekcinės ligos, lėtinis tonzilitas (jo paūmėjimai). Literatūroje nurodoma psichinių […]
Stomatitas
Stomatitas (lot. Stomatitis) – burnos gleivinės uždegimas. Dažniausiai atsiranda sergant kita liga: tymais, vėjaraupiais, skarlatina, raudoniuke, dizenterija, difterija, gripu, kvėpavimo organų, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Ūminį katarinį stomatitą gali sukelti gripas. Paburksta ir parausta burnos gleivinė, skauda burną, teka seilės. Dantys, dantenos ir liežuvis apsitraukia apnašomis, liežuvio speneliai paburksta, jo šonuose ir skruosto gleivinėje […]
Dantų traumos
Patariame visais dantų traumų atvejais kreiptis į gydytoją odontologą, nes tai yra klastinga situacija. Net, kai atrodo, viskas gerai baigėsi ir Jūs nematote nuskilimų, sužalojimų, vadinamojo danties sumušimo atveju gali žūti danties pulpa (atsiranda ar pasikeičia danties jutimai, pakinta spalva). Neretai taip įvyksta, sutelkus dėmesį į traumuotą dantį, nepasirūpinama gretimais ir aplinkiniais dantimis, kurie iš […]
Žandikaulio sąnario išnirimas
Žandikaulis dažniausiai išnyra tuomet, kai stipriau nusižiovaujame arba plačiau išsižiojame. Kartais – ir dėl nelaimingo atsitikimo. Jeigu žandikaulis išniro vienoje pusėje, burna lieka atvira tik toje pusėje. Kai išnyra abi žandikaulio pusės, burna išlieka plačiai išžiota – neįmanoma susičiaupti. Kai kuriems žmonėms žandikaulio sąnarys išnyra nuolat. Toks pasikartojantis išnirimas vadinamas habitualiniu žandikaulio išnirimu. Kokiu būdu žandikaulis […]
Diastema
Retas žmogus galėtų pasigirti tobulais dantimis. Gal todėl estetinė odontologija yra tokia pelninga sritis šiuolaikinėje visuomenėje. Viena iš estetinių problemų – diastema. Diastema – tai tarpelis tarp dantų (dažniausiai tarp viršutinio žandikaulio kandžių), kuris kai kuriems žmonėms sukelia diskomfortą. Pati diastema tarp žinduolių yra natūralus reiškinys, tačiau žmonėms diastemos atsiradimą lemia tam tikri veiksniai: žandikaulio […]
Dantenų recesija
Dantenų recesija tai dantenų atsiskyrimas nuo danties. Esant dantenų recesijai apsinuogina danties kaklelis ar dalis šaknies. Dantis atrodo prailgėjęs. Prarandamas estetinis šypsenos vaizdas. Dantenų recesija dažniau pasitaiko vyresniame amžiuje. Dantenos yra minkštas audinys, kuris supa ir palaiko dantis. Dantenų recesijos metu dantenos lyg „pakyla” į viršų ir apnuogina dantį. Ne chirurginis dantenų recesijos gydymo būdas […]
Perikoronitas
Perikoronitas – tai minkštųjų audinių uždegimas apie nepilnai išdygusį dantį. Dažniausiai būna apatinių 3-čiųjų krūminių dantų perikoronitas. Ligos priežastys Nepilnai išdygus 8-tiems dantims, arba esant jų pakrypimui, aplink dantį susidaro gleivinės raukšlė, kišenė, kuri iš dalies dengia dantį. Kadangi sunku išvalyti, šioje kišenėje kaupiasi apnašos, maisto likučiai, susidaro palanki terpė daugintis mikrobams, kurie ir sukelia […]
Fluorozė
Fluorozė Normalus fluoro kiekis profilaktiškai apsaugo nuo dantų ėduonies, todėl fluoro dedama į dantų pastas, dantų želę, skalavimo skysčius. Tačiau per didelis jo kiekis sutrikdo normalų emalio ląstelių formavimąsi ir sukelia fluorozę. Lengvo laipsnio fluorozė gali atsirasti, jei vaikas vartoja per daug dantų pastos, turinčios fluoro, jei po dantų valymo gerai neišsiskalauja burnos ir nuolat […]
Pienligė (kandidamikozė)
Tai mikroskopinio grybelio (lotyniškai vadinamo Candida albicans) sukeliama liga – gleivinių bei odos pažeidimas.Šis grybelis yra įprastas bet kurio amžiaus žmogaus odos ir gleivinės „gyventojas”. Jis ligą sukelia tuomet, kai šių grybelių dėl kurių nors priežasčių atsiranda per daug.Pienligė dažniausiai pasireiškia pirmą antrą naujagimio gyvenimo savaitę. Grybelis dažniau atsiranda silpnesniems mažyliams, pvz. , po sunkesnio […]
Bakterinis gingivitas
Bakterinis gingivitas – tai dantenų liga, kuri atsiranda dėl bakterinio apnašo kaupimosi tarp dantų ir pasireiškia dantenų kraujavimu, paburkimu bei „kišenių” gilėjimu. Gydymo metu odontologas pašalina esančius akmenis ir apnašas, poliruoja senas plombas ir moko pacientą teisingai valyti dantis. Negydant, gingivitas gali pereiti į gilesnius audinius ir sukelti jų uždegimą – periodontitą, dėl kurio tirpsta […]