Pacientams, sergantiems hipertenzija, krūtinės skausmas gali atsirasti dėl aterosklerozinės koronarinių arterijų ligos sukeltų kraujotakos sutrikimų, tačiau jis gali atsirasti ir dėl „reliatyvios išemijos”, kai yra ryški skilvelio hipertrofija ir nepakankamas aprūpinimas krauju. Daugeliui pacientų, besiskundžiančių širdies angina ar hipertenzija, angiografijos metu neaptinkama jokių koronarinių kraujagyslių pakitimų, todėl šiuos simptomus gali sumažinti tik tinkamas gydymas.
Pastebėta, kad išemine širdies liga sergantiems pacientams svarbu ne kokiu vaistu sumažinamas arterinis kraujo spaudimas, bet kaip efektyviai ir nuolat jis yra sumažinamas. Labai svarbu kartu su hipertenzijos korekcija stengtis mažinti tachikardiją. Pacientams pravartu skirti aspiriną (ar klopidogrelį, jei aspirinas kontraindikuotinas), β adrenoblokatorių (nebent ši vaistų grupė kontraindikuotina) ar kalcio kanalų blokatorių. Diltiazemas (kaip ir kiti nedihidropiridininiai kalcio kanalų antagonistai) gali būti naudingas po miokardo infarkto be Q bangos tik nesant širdies nepakankamumo ar skilvelių disfunkcijos požymių. Įrodyta, kad, persirgus miokardo infarktu, be β adrenoblokatorių, AKF inhibi- toriai ar angiotenzino receptorių blokatoriai efektyviai mažina pakartotinio miokardo infarkto dažnį ir bendrą mirtingumą.
