Mažoji daugiaformė eritema
Mažoji daugiaformė eritema (erythema multiforme minus) – tai makulopapulinė liga, dažniausiai recidyvuojanti rudenį ir pavasarį. Klinika. Dažniausiai kelios dienos iki išberiant pasireiškia prodrominiai reiškiniai: karščiavimas, silpnumas, bloga savijauta, ir trunka 1-13 dienų. Iš pradžių atsiranda raudonų, paburkusių 5-10-20 mm skersmens dėmių (155-160 pav.). Po 48 val. jos virsta papulėmis su melsvai raudonu centru arba pūslele, […]
Fiksuotasis medikamentinis bėrimas
Fiksuotasis medikamentinis bėrimas (eruptio medicamentosa fixata) – tai unikalus vaistų sukeltas odos pažeidimas, kaskart pavartojus vaisto pasikartojantis toje pačioje vietoje. Etiologija. Sukelia įvairūs vaistai. Antimikrobiniai preparatai: sulfonamidai, antibiotikai ir kiti; analgetikai ir antipiretikai: antipirinas, fenacetinas ir kiti; širdies ir kraujagyslių sistemą veikiantys vaistai: rezerpinas, rusmenės preparatai ir kiti; sunkieji metalai: arsenas, bismutas, aukso druskos, gyvsidabrio […]
Niežai
Niežai (scabies) – tai niežtinti, užkrečiama parazitų sukelta odos liga. Epidemiologija. Serga visi: vaikai ir suaugusieji, vyrai ir moterys. Etiologija. Sukelia niežų erkė (sarcoptes scabiei). Užsikrečia tiesiogiai žmogus nuo žmogaus, ypač seksualiniai partneriai, vaikai, ligoniai ir seneliai nuo slaugytojų, taip pat nuo užkrėstų daiktų. Klinika. Prasideda beveik nepastebimomis, negausiomis papulėmis. Pradeda niežėti tik po 30-40 […]
Musės kandikės sukelta odos reakcija
Musės kandikės sukelta odos reakcija (stomoxys calcitrans) – tai musės kandikės (blauzdų kandikės) įgėlimo sukelta alerginė odos reakcija. Epidemiologija. Dažniausiai patiria moterys nuo pavasario iki rudens. Etiologija. Įgėlus į odą patekusios medžiagos. Klinika. Įgėlimo nejuntama, dažnai net nepastebima. Iš pradžių įgėlimo vietoje atsiranda papulė-pūslelė, o po kelių valandų oda aplink ją parausta, patinsta, reakcija pamažu […]
Blakių sukelta odos reakcija
Blakių sukelta odos reakcija (cimicosis) -tai niežtintis papulinis, papulinis-pūslelinis bėrimas, sukeltas blakių įgėlimo. Epidemiologija. Serga vaikai ir suaugusieji, dažniausiai po pirmųjų įgėlimų. Vėliau priprantama. Etiologija. Sukelia patalų blakės (cimex lectularius). Klinika. Grupės papulių su taškine kraujosruva centre (įgėlimo vieta). Kartais pastebima tik stikline mentele sukėlus anemiją. Rečiau gali atsirasti pūslelių. Vėliau bėrimai virsta labai niežtinčiomis […]
Blusų sukelta odos reakcija
Kačių ar šunų blusų sukelta odos reakcija (angl. cutaneus reaction to flea bites) – tai niežtintis urtikarinis-papulinis ir papulinis-pūslelinis ar net pūslinis bėrimas, atsirandantis po kelių valandų ar dienų blusos įkandimo vietoje ir trunkantis kelias dienas ar savaites. Epidemiologija. Serga vaikai. Etiologija. Sukelia kačių blusos (catenocephalides felis), šunų (catenocephalides canis), žmonių – (Pulex) ir kitos. […]
Uodų sukelta odos reakcija
Uodų sukelta odos reakcija (culicosis) – tai alerginė reakcija į uodo įgėlimą, kuriai būdinga niežėjimas. Epidemiologija. Dažniausiai serga vaikai, sezoniškai vasarą. Etiologija. Uodo suleistos į odą alergizuojančios medžiagos. Klinika. Iš pradžių atsiranda pūkšlė su taškine kraujosruva viduryje. Suaugusiesiems pūkšlės greitai praeina, lieka kiek paburkusi kraujosruva. Lokalizacija. Veidas, rankos, kojos. Eiga. Praeina per kelias valandas ar […]
Lėtinis paprastasis niežulys
Lėtinis paprastasis niežulys (prurigo simplex chronica) – tai niežulinėmis papulėmis pasireiškianti lėtinė odos liga, kuriai būdinga stiprus niežėjimas. Epidemiologija. Dažniausiai serga 20-30 m. suaugusieji. Dažniau vyrai. Etiologija. Nežinoma. Tikriausiai lemia daug veiksnių. Dažniau tokiems žmonėms esti psichikos sutrikimų, neurozių, polinkis draskyti, žaloti odą. Galimos įvairios kitos ligos: cukraligė, kepenų ir virškinamojo trakto, kirmėlių invazija ir […]
Ūminis paprastasis niežulys
Ūminis paprastasis niežulys (prurigo simplex acuta, sin. urticaria papulosa infantum) – tai ūminė kelias ar keliolika savaičių trunkanti alerginė odos reakcija, sukelta tikriausiai vabzdžių įgėlimų. Epidemiologija. Dažniausiai serga 2-8 m. vaikai vasaros pabaigoje ir rudenį. Etiologija. Dabar manoma, kad sukelia vabzdžių įgėlimas. Būdingas sezoniškumas. Mėginiai su specifiniais antigenais dažniausiai teigiami. Tikriausiai greito tipo alerginė reakcija. […]
Suaugusiųjų seborėjinis dermatitas
Suaugusiųjų seborėjinis dermatitas, SSD (dermatitis seborrhoeica adultorum) – tai niežtintis seborėjinių odos vietų uždegimas, išsivystęs suaugusiesiems. Skiriama: Lokalus SSD Išplitęs SSD Universalus SSD Epidemiologija. Dažniausiai serga 20-50 m. amžiaus ir vyresni žmonės. Etiologija. Siejama su padidėjusiu androgenų aktyvumu ir paveldimumu. Klinika. Atsiranda raudonų, 5-10 mm skersmens, apvalių, ovalių ar netaisyklingos formos, karpytais kraštais, pleiskanojančių židinių. […]
Besilupančioji eritrodermija
Besilupančioji eritrodermija (erythrodermia desquamativa, sin. morbus Leiner) – tai universalus seborėjinis odos uždegimas ir viduriavimas dėl plonosios žarnos gaurelių atrofijos. Epidemiologija. Dažniausiai serga mergaitės, suaugusieji – paprastai 20-50 metų. Etiologija. Žr.: „Seborėjinis dermatitas”. Klinika. Išplitęs arba universalus seborėjinių odos vietų uždegimas: paraudimas, patinimas, pleiskanojimas ir lupimasis (128-129 pav.). Kiti požymiai. Viduriavimas. Lokalizacija. Veidas, plaukuotoji galvos […]
Vaikų seborėjinis dermatitas
Vaikų seborėjinis dermatitas (dermatitis seborrhoeica infantilis) – tai mažų vaikų seborėjinių vietų uždegimas. Epidemiologija. Serga vaikai nuo 2-3 savaičių iki 12 savaičių, rečiau – iki 18 savaičių. Etiologija. Nežinoma. Vaikų SD siejamas su padidėjusiu androgenų kiekiu, gautu iš motinos. Manoma, kad turi įtakos biotino trūkumas maiste ar nepakankamas jo pasisavinimas. Vėliau prisideda mieliagrybiai (Pityrosporon ovale) […]
Paprastoji (baltoji) dedervinė
Paprastoji (baltoji) dedervinė (pityriasis alba simplex) – tai lengviausias odos uždegimas, sukeltas erzinančių medžiagų. Epidemiologija. Serga vaikai ir paaugliai, dažniausiai žiemą ir pavasarį, bet išryškėja vasarą. Etiologija. Sukelia odą erzinančios medžiagos, muilas, dažnas maudymasis. Klinika. Iš pradžių raudoni, vėliau balkšvi, neinfiltruoti, apvalūs, ovalūs ar netaisyklingi pleiskanojantys židiniai. Neniežti. Lokalizacija. Veidas: skruostai, kakta, galūnių tiesiamieji paviršiai, […]
Vaikų papulinis dermatitas
Vaikų papulinis dermatitas (dermatitis papulosa infantilis, sin. dermatitis frictionalis lichenoides) – tai 2-12 m. vaikų alkūnių, kelių lichenoidinių papulių bėrimas. Epidemiologija. Dažniausiai serga berniukai. Dažnai kartu esti baltoji dedervinė. Etiologija. Nežinoma. Manoma, kad prisideda mechaninis alkūnių, kelių dirginimas. Galbūt turi reikšmės paveldimumas. Klinika. Nepastebimai atsiranda simetriškai išsidėstančių odos spalvos, rausvų, gelsvų, apvalių, daugiakampių, smailiagalių ar […]
Dishidrozinė egzema
Dishidrozinė egzema (eczema dyshidroticum, sin. dermatitis eczematosa dyshidrotica) – tai pūslelinis niežtintis pėdų ar plaštakų odos uždegimas, linkęs kartotis. Epidemiologija. Dažniau serga 20-50 m. žmonės. Etiologija. Nežinoma. Klinika. Iš pradžių atsiranda 3-5 mm skersmens pūslelių, pilnų skaidraus skysčio. Joms susiliejus gali susidaryti pūslės. Pūslėms sutrukus atsiranda erozijos, šašai. Gyjant pleiskanoja. Kartojantis pažeista oda sustorėja, apragėja, […]
Monetiškoji egzema
Monetiškoji egzema (eczema nummulare, sin. dermatitis nummularis) – tai lėtinis niežtintis odos uždegimas, pasireiškiantis įvairaus dydžio monetas primenančiais paraudusiais židiniais, ant kurių susidariusios papulės ir pūslelės. Epidemiologija. Dažniausiai serga 20-50 m. vyrai. Etiologija. Nežinoma. Klinika. Atsiranda vienas ar keli apvalūs arba ovalūs 5-20 mm skersmens uždegiminiai židiniai, ryškiai atsiriboję nuo sveikų audinių. Židinyje ant paraudusios […]
Alerginis kontaktinis dermatitas
Alerginis kontaktinis dermatitas, KAD (dermatitis contacta allergica, sin. Eczema allergicum contactum) – tai kontaktinių alergenų sukeltas odos uždegimas. Skiriama: • Ūminis AKD • Lėtinis AKD Epidemiologija. Dažniausiai serga suaugę tam tikrų profesijų žmonės, pvz., kirpėjos, dažytojai, statybininkai, medžio pramonės darbininkai ir kiti. Etiologija ir patogenezė. Dažniausi alergenai yra: dinitrochlorbenzolas, sufanilamidiniai preparatai, antibiotikai (neomicinas, gentamicinas, sintomicinas, […]
Lėtinis nealerginis kontaktinis dermatitas
Lėtinis nealerginis kontaktinis dermatitas (dermatitis contacta non allergica chronica) -tai kumuliacinis, nedidelės koncentracijos erzinančių medžiagų, bet ilgalaikio ar nuolat pasikartojančio poveikio rezultatas. Epidemiologija. Dažniausiai serga tam tikrų profesijų žmonės, kurie nuolat ar dažnai kontaktuoja su odą dirginančiomis medžiagomis, pvz., kirpėjos, valytojos, statybininkai ir kiti. Etiologija ir patogenezė. Nedidelės koncentracijos rūgštys ir šarmai, skalbimo, valymo priemonės […]
Ūminis nealerginis kontaktinis dermatitas
Ūminis nealerginis kontaktinis dermatitas (dermatitis contacta non allergica acuta, sin. dermatitis toxica) – tai ūminė uždegiminė odos reakcija, sukelta dirginančių medžiagų, veikiančių tiesiogiai iš išorės. Epidemiologija. Serga suaugusieji, retai – vaikai. Etiologija ir patogenezė. Sukelia rūgštys, šarmai, skalbimo, valymo priemonės, toksiškai veikiantys augalai ir kita.Šios medžiagos sunaikina arba sužaloja epidermio ląsteles. Lengviausiais atvejais netenkama daug […]
Praeinančioji akantolizinė dermatozė
Praeinančioji (Groverio) akantolizinė dermatozė (dermatosis acantholytica transiens (Grover) – tai nepaveldima, gerybinė, niežtinti, papulinė-pūslelinė liga su židinine epidermio akantolize. Epidemiologija. Dažniau serga vidutinio amžiaus vyrai. Etiologija ir patogenezė. Nežinoma. Klinika. Beria 1-3 mm skersmens rausvomis ir rausvai rudomis, pavienėmis išsisėjusiomis ir grupelėmis išsidėsčiusiomis papulėmis-pūslelėmis (89 pav.). Papulių paviršius apragėjęs. Dėl stipraus niežėjimo išbertos vietos nudraskomos. […]
Poraginė pūlinėlinė dermatozė
Poraginė pūlinėlinė dermatozė (dermatosis pustulosa subcornealis) – tai lėtinė, gerybinė, steriliais poraginiais pūlinėliais pasireiškianti odos liga. Epidemiologija. Dažniau (2-3 kartus) serga moterys, dažniausiai – 40-50 m. amžiaus. Etiologija ir patogenezė. Nežinoma. Klinika. Iš pradžių atsiradusi 3-4 mm skersmens pūslelė greitai virsta pūlinėliu, vėliau – sudžiūvusia pleiskana arba šašeliu, o galiausiai – pigmentine dėmele. Bėrimo elementai […]
Diuringo pūslelinis dermatitas
Diuringo pūslelinis dermatitas (dermatitis herpetiformis Duhring) – tai gerybinė, lėtinė, recidyvuojanti, stiprų niežėjimą sukelianti, polimorfiniais bėrimais ir poepiderminėmis pūslelėmis pasireiškianti odos liga, susijusi su padidėjusiu jautrumu gliuteninui. Epidemiologija. Dažniau serga vyrai. Dažniausiai suserga 20-40 m. amžiaus žmonės. Etiologija ir patogenezė. Diuringo pūslelinio dermatito išsivystymas siejamas su HLA-B8 ir HLA-DR3 antigenais, kaip ir sergant celiakija. Tai […]
Linijinė IgA dermatozė
Linijinė IgA dermatozė (dermatosis IgA linearis) – tai autoimuninė, lėtinė, poepiderminėmis pūslelėmis ar pūslėmis pasireiškianti odos liga. Epidemiologija. Serga suaugusieji ir vaikai, vienodai dažnai abiejų lyčių asmenys. Etiologija ir patogenezė. Etiologija nežinoma. Tėra nustatyta, kad susidaro IgA, kartais – IgG ir IgM klasės autoantikūnų. Dažniausiai IgA antikūnai kaupiasi išilgai pamatinės membranos ir lemia poepiderminių plyšių […]
Įgyta pūslinė epidermolizė
Įgyta pūslinė epidermolizė (epidermolysis bullosa acquisita) – tai lėtinė, recidyvuojanti, mechaninių veiksnių sukelta, nepaveldima pūslinė dermatozė, kuriai būdinga poepiderminių pūslių susidarymas, paskui – randėjimas. Epidemiologija. Dažniausiai serga vidutinio amžiaus moterys, retkarčiais vaikai. Etiologija ir patogenezė. Etiologija nežinoma. Nustatyta, kad tai autoimuninė liga, nes atsiranda IgG klasės autoantikūnų prieš kolageną VII. Šio antigeno molekulinis svoris – […]