Žiemą, kai mažiau šviežių daržovių bei vaisių, pats laikas prisiminti riešutus, kurie yra puikus ne tik baltymų ir skaidulų, bet ir vitaminų šaltinis.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad kai kurios riešutų sudedamosios dalys saugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, vėžinių susirgimų. Daugelyje riešutų rūšių yra biologiškai aktyvių medžiagų – vitaminų: E, B1, PP ir mineralinių medžiagų: kalcio, kalio, geležies, mangano, chromo. Riešutai stiprina organizmą, pašalina nuovargį, gydo žaizdas, reumatą, mažakraujystę. Nors riešutai kaloringi, bet daugelyje jų nėra sočiųjų riebalų rūgščių, kurios didina cholesterolio kiekį kraujyje. Todėl jų neturėtų vengti ir bijantys priaugti antsvorio žmonės. Dietologai dažnai rekomenduoja riešutus valgyti žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, turintiems padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje.
Įvairių riešutų rūšių maistinė vertė – skirtinga. Vieni riešutai turi daugiau vitaminų, kiti – mineralinių medžiagų.
Pavyzdžiui, lazdyno riešutuose gausu vitamino B6, kuris yra svarbus fermentiniams procesams, imuninei sistemai, baltymų apykaitai, vitamino E – antioksidanto, saugančio nuo vėžinių ląstelių formavimosi, taip pat geležies.
Graikiniuose riešutuose yra ne tik geležies, bet ir cinko, reikalingo imuninei sistemai stiprinti, skeleto formavimuisi, vitamino B6, taip pat omega-3 nesočiųjų rūgščių, kurios saugo širdies ir kraujagyslių sistemą nuo ligų.
Anakardžio riešutai vertingi tuo, kad turi daug geležies, būtinos normaliai kraujodarai, ir jos kiekiu prilygsta mėsai.
Migdolai – vitamino E, kalcio, reikalingo kaulams bei dantims formuotis, kalio, reguliuojančio kraujo spaudimą, magnio šaltinis.
Pistacijose gausu vitamino B1, saugančio ir stiprinančio nervų sistemą, skatinančio normalų augimą, taip pat vitamino E, kalio, geležies.
Sveikos mitybos piramidėje riešutai patenka į vieną maisto produktų grupę kartu su mėsa, paukštiena, žuvimis, ankštiniais, kiaušiniais. Produktų iš šios grupės reikėtų suvartoti 2-3 porcijas per dieną. Taigi, riešutų rekomenduojama suvalgyti apie 100-150 gramų per dieną. Sakoma, jei kasdien suvalgysite nors po keturis riešutus, būsite sveikas.
Geriausia rinktis nesūdytus ir nekepintus riešutus, tuomet organizmas pasisavins daugiausia naudingųjų medžiagų. Druskos dažniausiai ir taip valgome per daug, o kepinti riešutai netenka daug vitaminų, ypač vitamino E.
Nereikėtų pamiršti, kad tiek vaikas, tiek ir suaugęs žmogus gali būti alergiškas riešutams. Net ir nedidelis jų kiekis gali sukelti stiprią organizmo reakciją – anafilaksinį šoką. Dažniausiai išsivysto alergija žemės riešutams.
Taip pat, perkant riešutus, reikėtų atkreipti dėmesį, ar jie nėra suskilę, dėmėti, pajuodę. Jei, atkandę riešutą, pajutote kartų skonį, riešuto nevalgykite – jis gali turėti pavojingų toksinių medžiagų.
