Maistas yra neatskiriamas kiekvienos kultūros ir bendruomenės aspektas. Maisto tradicijos atspindi žmonių vertybes ir moralę bei parodo, kaip civilizacijos vystėsi per amžius. Japonai yra gerai žinomi ne tik kaip maisto šedevrų kūrėjai, bet ir BENTO pradininkai. Nors šis žodis nėra plačiai vartojamas kitose šalyse, tačiau pats konceptas yra gan populiarus visame pasaulyje. Taigi, ką iš tiesų reiškia žodis Bento? Atsakome jums – tai paprasčiausiai maistas, supakuotas į priešpiečių dėžutę. Tradiciškai japoniškas Bento susideda iš ryžių, daržovių ir sashimi (šviežios žuvies su priedais). Metams bėgant šis konceptas iš visiškai paprasto virto kompleksiniu – maisto pakavimas į priešpiečių dėžutes dabar suprantamas kaip tam tikra meno forma, ypatinga ne tik išskirtiniu dėžutės turiniu, bet ir akį patraukiančiu estetišku maisto apipavidalinimu.
Anksčiausi įrašai apie pakuojamus priešpiečius Japonijoje pasirodė dar 5-ajame amžiuje, kai žmonės, eidami medžioti ar dirbti į fermas, pasiimdavo su savimi lauknešėlius, kuriuos galėdavo suvalgyti darbo metu. Dažniausiai jie įsidėdavo sausų arba brinkytų šaltame ar karštame vandenyje ryžių. Pasak Nihon Shoki (Japonijos kronikos), vieno seniausių Japonijos istorinių įrašų, vyrai, eidami medžioti su sakalais, pasiimdavo pašarui skirtus maišelius priešpiečiams susipakuoti. Na, o tokiose knygose kaip Isės istorijos (10-tojo amžiaus lyrinių istorijų kolekcija), vaizduojami žmonės, valgantys sausus ryžius kelionės metu.
Taigi, akivaizdu, kad priešpiečių pakavimo tradicijos pasaulyje egzistuoja jau nuo seno, o ypač tai atsispindi japonų kultūroje. Dėl tos priežasties, kad ryžiai ankstesniais laikais buvo viena iš pagrindinių grūdinių kultūrų, nenuostabu, kad ir šiais laikais jie išliko pamatine Bento priešpiečių sudedamąja dalimi.
Šiuolaikinėje modernioje pokarinėje visuomenėje, Bento dėžutės turinys stipriai pakito, nes buvo įtakotas pop kultūros, tarptautinių virtuvių bei augančios viduriniosios klasės. Šiandien Bento dėžutes pamatysime ne tik darbe ar mokykloje, bet ir iš anksto paruoštas ir supakuotas parduotuvėse ar greito maisto restoranuose. Tokios dėžutės yra gaminamos iš įvairių medžiagų – plastiko, aliuminio ar net medienos. Jų forma gali varijuoti, tačiau tradiciškai pripažįstamos stačiakampio formos, patogios nešioti su savimi priešpiečių dėžutės.
Bento visais laikais simbolizavo žmogaus socialinį statusą, turtus ir įtaką. Ši mada netgi sukėlė konkurenciją tarp tėvų, praleidžiančių valandų valandas prie maisto pakavimo, siekiant jų vaikams padėti išpopuliarėti mokyklose. Stiliaus ir tvarkos taisyklės yra ypatingai svarbios. Nors Bento sulaukė pasisekimo tiek tarp moterų, tiek tarp vyrų, didžiausia grupė vartotojų neabejotinai yra vaikai. Kiekvieną rytą skirti 45 minutes priešpiečių dėžutės ruošimui šiais laikais Japonijoje yra suprantama kaip socialinė norma. Ši tradicija pradedama, kai vaikas dar lanko darželį ar priešmokyklinę grupę ir tai užima svarbią dalį tiek vaikų, tiek jų mamų socializacijos procese.
Bento priešpiečių dėžutės turi savo gyvenimą ir, nors jų istorijos šaknys visada bus siejamos su Japonija ir jų kultūra, šios dėžutės jau peržengė valstybines sienas ir pavirto gyvenimo būdo dalimi ar netgi filosofija visame pasaulyje. Bento įkūnija estetiką ir grožį, kompleksiškumą ir kasdieniškumą, politiką, socioekonomiką, šeimos meilę ir džiaugsmą gyventi. Kiek daug visko galima sudėti į vieną priešpiečių dėžutę!
Sukurkite savo priešpiečių šedevrą BENTO dėžutėje ir Jūs!
