„Visi grybai valgomi, kai kurie – tik vieną kartą”, – šių eilučių autorius nežinomas, tačiau jo mintis labai tinka prasidedant grybavimo sezonui.
Rinkite pažįstamus grybus
Mūsų šalyje auga apie 1500 rūšių grybų. Apie 30 rūšių grybų gali sukelti apsinuodijimą. Dar apie 40 rūšių grybų yra nuodingi tik žali ir tinka valgyti, specialiai juos paruošus. Pasak toksikologų, mirtinai nuodingi grybai – žalsvoji musmirė, blyškioji arba smailiakepurė ir baltoji musmirės.
2000 metais musmirėmis apsinuodijo ir mirė 7 žmonės. Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro duomenimis, 2007 metais visoje Lietuvoje buvo užregistruoti 64 apsinuodijimų grybais atvejai, 2008 metais grybais apsinuodijo net 95 žmonės, du iš jų mirė.
Specialistai pataria: rinkite tik gerai pažįstamus grybus – baravykus, raudonviršius, voveraites. Klaidingai manoma, kad geriausia grybą nupjauti peiliu prie pat žemės. Tačiau prieš nupjaudami grybą apžiūrėkite iki pat apačios. Jei ant koto yra sijonėlis ar išnara (svogūnėlis), geriau tokio grybo neimti, nes tai žalsvosios ir blyškiosios musmirių požymiai. Geriausia valgyti tik savo rinktus grybus.
Dažniausiai apsinuodijama nuodingą grybą supainiojus su valgomuoju. Pavyzdžiui, blyškioji musmirė supainiojama su pievagrybiais, žalsvoji – su ūmėdėmis, žaliuokėmis. Kiti nuodingi grybai gali būti panašūs į kelmučius. Labai nuodingos yra kai kurių rūšių žvynabudės.
Taikinys – kepenys
Grybai yra sunkiai virškinamas maistas, todėl žmogus, suvalgęs net gerų grybų, gali pasijusti blogai. Suvalgius nuodingų grybų gali atsirasti inkstų ar kepenų nepakankamumas. Organizmo apnuodijimo padariniai juntami gana ilgai, o kartais tokie apsinuodijimai gali baigtis mirtimi.
Apsinuodijus grybais pirmiausia atsiranda virškinamojo trakto pažeidimo požymių: įkyrus pasikartojantis pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, viduriavimas, bendras silpnumas. Vėliau atsiranda vidaus organų (kepenų, inkstų) pakenkimo simptomų. Mirtinai nuodingų grybų „taikinys” – kepenys.
Jeigu suvalgius grybų apsinuodijimo simptomų atsiranda gana greitai (po 30 min. – 2 val.), galima tikėtis, kad apsinuodijote nesunkiai ir pasveiksite, tačiau jei blogai pasijutote po 12–36 val., tai galima įtarti, kad į jūsų krepšį pateko ir mirtinai nuodingų grybų. Periodas nuo grybų suvalgymo iki pirmųjų apsinuodijimo simptomų vadinamas slaptuoju laikotarpiu. Jis laikomas vienu svarbiausių diagnostikos požymių, kartu ir apsinuodijimo prognozės veiksniu: po ilgo slaptojo laikotarpio prasideda tik sunkūs apsinuodijimai grybais.
Jeigu suvalgius grybų apsinuodijimo simptomų atsiranda gana greitai (po 30 min. – 2 val.), galima tikėtis, kad apsinuodijote nesunkiai ir pasveiksite, tačiau jei blogai pasijutote po 12–36 val., tai galima įtarti, kad į jūsų krepšį pateko ir mirtinai nuodingų grybų.
Suvalgius netinkamai paruoštų grybų galima susirgti botulizmu. Liga prasideda staiga. Ligonį pykina, džiūsta burna, apima silpnumas, skauda galvą, pakyla temperatūra. Vėliau sutrinka regėjimas, dvejinasi akyse, užkrenta viršutiniai akių vokai. Gali sutrikti kvėpavimas, rijimas. Negydant ligonis gali mirti dėl kvėpavimo centro paralyžiaus. Inkubacinis periodas dažniausiai trunka 12-24 val., kartais 6-30 val. (priklauso nuo toksino dozės). Ligos sukėlėjas – clostridium botulinum. Žmogus apsinuodija šios bakterijos išskirtu egzotoksinu.
Matuojama radiacija
Grybai, turintys savybę kaupti įvairius mikroelementus, gali kaupti ir radionuklidus, taigi valgydami šių miško gėrybių galime gauti vidinės apšvitos dozes. Lietuvoje pastebima grybų tarša radioaktyviuoju ceziu (Cs-137), kuris į aplinką pateko po Černobylio atominės elektrinės avarijos ir branduolinio ginklo bandymų ore.
Dažniausiai dėl radiacijos tikrinami grybai, augantys šalies pietiniuose, pietvakariniuose ir vakarų regionuose, nes šie regionai labiau nei kitos Lietuvos dalys buvo užterštos po elektrinės avarijos, be to, juose kasmet surenkama daugiausia grybų.
Kad grybai neapkartintų gyvenimo, Kauno visuomenės sveikatos centro vyr. specialistė Aušra Valaikienė rekomenduoja:
1. Rinkti tik gerai pažįstamus grybus. Būti ypač atsargiems renkant pievagrybius, nes jie panašūs į blyškiąsias musmires. Ūmėdės, žaliuokės bei vadinamieji ,,kalpokai” itin lengvai supainiojami su žalsvosiomis musmirėmis!
2. Rinkti tik jaunus grybus, nes senuose, peraugusiuose grybuose gali būti susikaupę daug nuodingų junginių.
3. Surinktus grybus reikia apdoroti tą pačią dieną. Nespėjus grybų sutvarkyti iš karto, juos geriausia paskleisti plonu sluoksniu vėsioje gerai vėdinamoje patalpoje. Nelaikyti polietileno maišeliuose ar plastmasiniuose induose, nes tuomet grybai genda greičiau.
Dažniausiai apsinuodijama nuodingą grybą supainiojus su valgomuoju. Pavyzdžiui, blyškioji musmirė supainiojama su pievagrybiais, žalsvoji – su ūmėdėmis, žaliuokėmis. Kiti nuodingi grybai gali būti panašūs į kelmučius. Labai nuodingos yra kai kurių rūšių žvynabudės.
4. Šviežius grybus reikia valgyti tik tinkamai apdorojus. Pirmiausia juos reikia kruopščiai nuvalyti ir nuplauti, kad neliktų žemių ir kitų nešvarumų.
5. Paruoštus vėlesniam vartojimui grybus laikyti vėsiame rūsyje arba šaldytuve nuo 0 iki +6° C temperatūroje.
6. Nepirkti turguje grybų konservų, nes neaišku kokiomis sąlygomis ir kaip jie galėjo būti pagaminti. Be to niekas negali būti tikras, kad, tarkim, vietoj ūmėdės nepateko žalsvoji musmirė.
7. Nepirkti nežinomų, abejotinos kokybės, senų grybų.
