Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad Lietuvoje vaistai pinga ir gyventojai per metus jiems išleido beveik 50 mln. litų mažiau. Ligoniai ir vaistininkai tvirtina: vaistai nuolat brangsta, net už kompensuojamuosius reikia primokėti vis daugiau. Kur slepiasi tiesa?
Per mėnesį – dvigubai
Kaunietis Rimas Jonaitis serga keliomis lėtinėmis ligomis, todėl yra priverstas nuolat vartoti vaistus. Dažniausiai juos perka „Saulėgrąžų vaistinėje”, esančioje Vytauto prospekte. Už daugumą vaistų 50 proc. jam kompensuoja valstybė, todėl visos kainos mokėti nereikia.
Vyras seniai įsidėmėjo priemokų sumas ir labai nustebo, kai, vaistų kainoms nesikeičiant, priemoka padidėjo. Tai R.Jonaitis patyrė pirkdamas lorafeną ir mirtazapiną. Už tų pačių gamintojų tą patį kiekį to paties stiprumo lorafeną, pirktą vasario mėnesį, vyras sumokėjo 7 litus 98 centus. Kovo mėnesį pirkdamas lorafeną toje pačioje vaistinėje su tokiu pačiu kompensuojamųjų vaistų receptu R.Jonaitis buvo priverstas mokėti brangiau – 9 litus 30 centų.
Už kitus vaistus – mirtazapiną ligonis sumokėjo dvigubai daugiau nei anksčiau: vasario mėnesį – 8 litus 62 centus, kovo – 17 litų 10 centų.
Vyras pradėjo studijuoti receptus ir jų kainų išklotinę. Abiejų vaistų bazinė kaina nesikeitė, tačiau mažmeninė išaugo: lorafeno – beveik pusantro lito, mirtazapino – pusdevinto lito. Gamintojas – tas pats, vadinasi, vaistai pabrango.
Kaina ir priemoka
Tą patį patyrė ir kitas vaistų pirkėjas, Laimonas Ramanauskas. Už plavikso vaistų pakuotę „Camelios” vaistinėje pernai vasarą primokėjo beveik 18 litų. Vaistai L.Ramanauskui kompensuojami 80 proc. ir tuomet jie kainavo 78 litus 61 centą.
Prieš pat Naujuosius metus pirkdamas tuos pačius vaistus pagal tokį patį kompensuojamųjų vaistų receptą vyras turėjo primokėti jau beveik 27 litus. Šiemet sausį ir kovą L.Ramanauskui tie patys vaistai pabrango dar penkiais litais. Abu pastaruosius kartus, kai juos kas mėnesį pirko, priemoka buvo ta pati – 31 litas 46 centai.
Vadinasi, maždaug per metus ji padidėjo beveik dvigubai. Įdomu tai, kad visa plavikso kaina gerokai sumažėjo: nuo 78 litų 61 cento nukrito iki 61 lito 4 centų. Tuomet kodėl žmonės turi primokėti daugiau?
Gražūs ministro skaičiai
Dar visai neseniai sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys džiaugėsi, kad, įgyvendinant jo pirmtakų sugalvotą vaistų kainų mažinimo planą, sumažėjo ir ligonių, ir valstybės išlaidos vaistams.
Ministras tvirtino, kad vidutinė vieno recepto suma per metus sumažėjo 8,3 proc., o Privalomojo sveikatos draudimo fondas pernai kompensuojamiesiems vaistams išleido beveik 43 mln. litų mažiau negu pernai.
Ar dėl to, kad ligoniai primoka daugiau? Ministras R.Šukys nepaliauja stebinti sakydamas, kad gyventojų priemokos už kompensuojamuosius vaistus sumažėjo daugiau nei penktadaliu, net 22,6 proc., todėl gyventojai per metus sutaupė net 48,5 mln. litų.
Atskiri pavieniai atvejai?
„Teigdami, kiek sutaupė gyventojai, mes būname suskaičiavę visą sumą už visus vaistus. Pateikti skaičiai yra absoliučiai neginčijami, užfiksuoti Valstybinės ligonių kasos informacinėje sistemoje „Sveidra”. Norėdami tai įrodyti, galime atsekti kiekvieną receptą, išduotą vaistą ir paciento pavardę”, – užtikrino sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius.
Jis patvirtino girdįs, kad vaistai brangsta, tačiau tai yra atskiri pavieniai atvejai. Galbūt R.Jonaičio ir L.Ramanausko pirkti vaistai yra išimtis ar klaida?
„Saulėgrąžų vaistinės”, kurioje perka vaistus R.Jonaitis, receptarė Raselė Belevičienė dar kartą perskaičiavo lorafeno ir mirtazapino kainas. Klaidų nerado.
„Galbūt žmogus vasario mėnesį vaistus pirko trečiadienį – priemokų mažinimo dieną?” – svarstė receptarė.
Tačiau tuoj pat pridūrė, kad akcijos „Litfarmai” priklausančiose vaistinėse keičiasi kas mėnesį, jas vaistininkams nurodo kompiuterinė programa. Dabar apskaičiavus lorafeno ir mirtazapino kainos buvo tokios pačios, kaip ir kovo mėnesį. Vadinasi, vaistai pabrango?
Kas nustato kainas
„Litfarmos” vaistinių tinklo, kuriam priklauso UAB „Saulėgrąžų vaistinė”, komercijos direktorė Asta Ambrazevičienė dėl padidėjusių vaistų kainų nenustebo.
„Kainos gali keistis pagal Valstybinės ligonių kasos patvirtintą vaistų klasifikatorių”, – pirmąjį kainų svyravimų argumentą pateikė A.Ambrazevičienė.
Išties Valstybinė ligonių kasa skelbia, kad naujas klasifikatorius įsigalios 2011 m. balandžio 16 d., todėl nuo šios dienos vaistinėse pasikeis kompensuojamųjų vaistų mažmeninės kainos ir paciento priemoka, kai kuriais atvejais sumažės ir bazinės kainos.
Kompensuojamųjų vaistų kainos nurodytos Kompensuojamųjų vaistų kainyne. Jame išdėstyti vaistinio preparato grupės ir konkretaus vaistinio preparato pavadinimai, deklaruota mažmeninė ir bazinė kainos bei paciento priemokos, kai kompensuojama 100, 90, 80 ar 50 proc.
Bazinė kompensuojamųjų vaistų kaina apskaičiuojama pagal kelių Europos Sąjungos šalių, vadinamų referentinėmis, kainų vidurkį. Jį nustačius išrenkamas pigiausias grupės, skirtos konkrečiai ligai gydyti, vaistas ir jo kaina tampa bazinė. Ji fiksuojama kainyne, kuris sudaromas metams.
Netaiko maksimalaus antkainio
Tačiau „Litfarmos” atstovė A.Ambrazevičienė tikina, kad vadovaujantis šiuo kainynu R.Jonaitis už mirtazapiną turėtų primokėti ne 17,10 lito, o 20,27 lito. Kodėl?
„Šiam vaistui netaikome maksimalaus antkainio, todėl ir priemoka pas mus yra mažesnė”, – paaiškino A.Ambrazevičienė.
Ji pridūrė, kad kompensuojamųjų vaistų kainos vaistinėse gali būti netgi mažesnės nei kainyne. Tai leistina. Tuomet priemoka taip pat mažesnė. Negalima viršyti tik viršutinės ribos.
Dar palyginti neseniai buvo užsimota suvienodinti vaistų antkainius, juos fiksuoti, tuomet kainos būtų buvusios visur absoliučiai vienodos. Tačiau sveikatos politikų skelbtas sumanymas apsaugoti vaistų pirkėjų kojas, kad ieškant pigesnių vaistų jiems nereikėtų bėgioti iš vienos vaistinės į kitą, liko neįgyvendintas.
„To norėjo mažosios vaistinės, nepriklausančios jokiems tinklams. Tačiau uždraudus mažinti kainas neliktų jokios konkurencijos, o juk ji yra geras dalykas, dėl to laimi pirkėjai. Taigi dabar nustatyta tik viršutinė kompensuojamųjų vaistų antkainių riba, o mažinti kainas galima. Dėl to jos gali kisti”, – sprendimu džiaugėsi M.Marcinkevičius.
Daug turi būti mažai
Taip aiškinama apie mažas kainas. Žmonės skundžiasi didėjančiomis.
Viena priežasčių, kodėl ministerija mato mažėjančias kainas, gali būti neįvertintos konkurencinės kompensuojamųjų vaistų priemokos. Naudinga atskaitos tašku pasitelkti vaistą su didžiausia priemoka ir palyginti su mažiausia. Tuomet, kai taikoma pastaroji, galima sakyti, kad vaistai atpigo.
„Bet tai yra ne sveikatos politikų nuopelnas, o vaistinių skurdinimas”, – skaičių ekvilibristiką atskleidžia A.Ambrazevičienė.
Ji tvirtina, kad nesutampa Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos skelbiamos kainos. Taip jomis žaidžia politikai. Vaistininkai skaičiuoja kiekvieną centą.
„Vaistai gali pabrangti, kai juos pabrangina didmenininkai. Gali atsitikti taip, kad vaistai pigūs tol, kol pardavinėjami pigiai pirkti likučiai. Vienur jie baigiami išparduoti anksčiau, kitur – vėliau”, – vieną brangesnių kainų priežasčių įvardijo „Litfarmos” vaistinių komercijos direktorė A.Ambrazevičienė.
Visiems suprantama, kad vaistų kainos pirmiausia priklauso nuo gamintojų. Kad ir nuo kokių sunkių ligų tie vaistai būtų, jie yra prekė, kurios kaina gali svyruoti dėl daugybės priežasčių. Netgi tarpvalstybinis susitarimas vadovautis vienodomis bazinėmis kainomis referentinėse šalyse turi išimčių.
Viena jų – jau minėtas klasifikatorius. Tai nuolaidų sistema, kurią tvirtina Valstybinė ligonių kasa.
„Ši sistema mums leidžia sumažinti jau nustatytą bazinę kainą net kelis kartus. Jei vidutinė vaistų kaina būtų maža, tokia pat, apskaičiuojant bazinę, būtų taikoma ir kitose šalyse. Tačiau gamintojai taiko išimtis neturtingoms mažos rinkos šalims, o tai daroma jau patvirtinus bazinę kainą. Taip mes šiek tiek gudraujame, susitardami su gamintojais ir siekdami kilnių tikslų – nuo aukštų kainų apsaugoti savo šalies vartotojus”, – pakomentavo ministro patarėjas M.Marcinkevičius.
Jis patvirtino, kad vaistų, įtraukiamų į klasifikatorių, yra daug. Belieka džiaugtis? Ministro patarėjas pabrėžia, kad vaistų kainos gali svyruoti, bet vartojantieji daug vaistų įsitikino, kad bendra jų suma yra mažėjanti.
„Jei dabar konkretus vaistas pabrango, po poros mėnesių gal vėl atpigs. Tai yra normalu”, – tvirtino M.Marcinkevičius.
Kas bus po mėnesio
Su vaistų pirkėjais kasdien bendraujanti ir jų skundų priversta išklausyti receptarė R.Belevičienė Sveikatos apsaugos ministerijos valdininkų žodžius apie pingančius vaistus patvirtina: vaistų kainos mažėja, nes į kainyną įtraukti ir patys pigiausi vaistai. Juos perkantieji primoka nedaug, tačiau norintiesiems gydytis naujausiais patentiniais vaistais jie tikrai pabrango. Ligonis turi teisę rinktis.
Beje, naujas šokas vaistų pirkėjams gresia po mėnesio.
„Nuo gegužės 8. įsigalioja naujas Kompensuojamųjų vaistų kainynas, į kurį įrašytiems 367 vaistams priemoka padidės, nes didėja skirtumas tarp mažmeninės ir bazinės kainos”, – iš anksto perspėjo A.Ambrazevičienė.
Vienoje Kauno vaistinėje apskaičiavo: nebileto bazinė kaina dabar yra beveik 42 litai, mažmeninė – beveik 64 litai. Po mėnesio bazinė kaina atpigs iki 38,5 lito, mažmeninė pakils iki 67,5 lito. Kas dėl to laimės ir kas primokės padidėjusį skirtumą, suprantama visiems.
