Vokietija nustatė, kad mirtinos infekcijos protrūkio šaltinis – daigintos sėklos, teigia šalies visuomenės sveikatos instituto vadovas. „Tai daigintos sėklos”, – spaudos konferencijoje penktadienį teigė Roberto Kocho instituto prezidentas Reinhardas Burgeris, kurį cituoja naujienų agentūra AFP. Vyriausybė taip pat atšaukė perspėjimą nevalgyti žalių salotų, agurkų ir pomidorų.
„Nustatyta, kad žmonės, valgę daigintas sėklas, devynis kartus dažniau skundėsi viduriavimu su krauju ar kitais EHEC (enterohemoraginės E. coli) infekcijos požymiais nei jų nevalgiusieji”, – sakė jis, kalbėdamas apie daugiau kaip 100 žmonių, susirgusių po apsilankymo restorane, tyrimus.
Be to, vyriausybė panaikino perspėjimą nevalgyti žalių pomidorų, agurkų ir salotų. Šis perėjimas, paskelbtas daugiau kaip prieš dvi savaites, Europos daržovių augintojams kainavo šimtus milijonų eurų ir sukėlė diplomatinius vaidus.
Vokietijos pareigūnai iš pradžių pirštu dūrė į ispaniškus agurkus, teigdami, kad jie yra infekcijos šaltinis. Tačiau vėlesniems tyrimams įtarimų nepatvirtinus, šiuos teiginius teko atsiimti. Tai supykdė Madridą, grasinantį teismais.
O Europos Sąjunga sukritikavo Rusiją, kuri ėmėsi „neproporcingų” priemonių ir uždraudė daržovių importą iš visų 27 ES šalių narių. Stengdamasi padėti nukentėjusiems ūkininkams, ES pasiūlė jiems sumokėti 210 mln. eurų kompensacijų.
Manoma, kad užkrato šaltinis – nedidelis ūkis Žemutinėje Saksonijoje, kuris pirmą kartą įtarimus sukėlė praėjusį savaitgalį, teigė R. Burgeris.
„Ūkyje atlikti tyrimai buvo neigiami”, tačiau požymiai vis dar rodo, kad ūkis yra galimas protrūkio šaltinis, pridūrė jis.
„Tūkstančiai atliktų pomidorų, agurkų ir salotų tyrimų buvo neigiami. Tačiau yra dar daugiau ženklų apie ryšį tarp užkrato ir ūkio” Žemutinėje Saksonijoje, kur daiginamos įvairios sėklos, teigia anonimu norėjęs likti vyriausybės pareigūnas.
„Šie ryšiai vis aiškesni. Tai karštas pėdsakas”, – sakė jis.
Žemutinės Saksonijos žemės ūkio ministras Gertas Lindermannas anksčiau šią savaitę teigė, kad ekspertai ekologiškų daigintų sėklų ūkyje pavojingos E. coli bakterijos atmainos pėdsakų nerado, tačiau jis neatmetė galimybės, kad tai vis dėlto galėjo būti infekcijos protrūkio šaltinis.
Interviu, pasirodysiančiame kitos savaitės „Focus” žurnalo numeryje, G. Lindermannas teigė, kad apie 60 žmonių užsikrėtė valgydami daigingas sėklas iš mažo ūkio Bienenbuettelyje, kur dirba apie 15 žmonių.
Anot jo, protrūkį galėjo sukelti užkrėstos sėklos arba „netinkama higiena”. Praėjusią savaitę susirgo ir trys ūkio darbuotojai, kuriems prasidėjo viduriavimas.
Manoma, kad infekcijos protrūkis prasidėjo gegužės pradžioje, o pirmieji susirgimai užfiksuoti antrąją gegužės savaitę, teigia Roberto Kocho institutas.
Iki šiol Vokietijoje, instituto duomeninimis, infekcija užsikrėtė daugiau kaip 2,8 tūkst. žmonių, nors kiti šaltiniai pateikia didesnius skaičius.
Ligos protrūkis užfiksuotas 14 šalių, dauguma susirgusiųjų neseniai lankėsi Šiaurės Vokietijoje, kur užfiksuota 75 proc. visų infekcijos atvejų. Daugiausiai užsikrėtusiųjų – moterys.
Nuo infekcijos Vokietijoje mirė mažiausiai 29 žmonės, viena moteris – Švedijoje.
„Infekcijų skaičius mažėja”, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė R. Burgeris.
Tačiau jis įspėjo, kad „protrūkis dar nesibaigia”, teigdamas, kad žmonės vis dar suserga, užsikrėtę keliomis dienomis anksčiau.
