Visame pasaulyje populiarėjanti vegetariška mityba medikams ima kelti tokių pat rūpesčių, kokių kelia ir nesaikingas mėsos vartojimas.
Buvo laikas, kai Didžiosios Britanijos sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad piktnaudžiavimas mėsos produktais kenkia sveikatai. Britės taip uoliai vykdė šį nurodymą, kad mėsos visiškai atsisakė, o tai šalyje sukėlė tikrą mažakraujystės epidemiją. Tuo tarpu mėsos nevalganti vilnietė Asta tikino, kad jai pradėjus maitintis vegetariškai mažakraujystė kaip tik dingo. Taigi ar įmanoma šiauriečiams maitintis vegetariškai?
Vegetarės teigia, kad alkanos nesijaučia
Lietuvos vegetarų draugijos pirmininkė Ksavera Vaištarienė prisimena laikus, kai pati mėsą valgydavo keturis kartus per dieną. Sulaukusi 50-ties, ji jautėsi taip blogai, kad buvo bepradedanti save laidoti. Tuomet nusprendė – prieš mirdama pamėgins pasveikti. Moteris pradėjo skaityti įvairias knygas apie sveiką gyvenimo būdą, o jų patarimus taikė praktiškai. Galiausiai po 40 dienų badavimo ji teigia išsigydžiusi net keletą sunkių lėtinių ligų.
Šiuo metu guvi 77 metų moteris valgo tik vegetarišką maistą – atsisakė visų produktų, kurie, anot jos, klijuoja limfą – pieno, varškės, sūrio, mėsos. Bulvės, sveikuolės manymu, taip pat ne mūsų augalas. Geriausios daržovės lietuviams – morkos, burokėliai, kopūstai, kaliaropės, kalafiorai, pasternokai, svogūnai. Pastaruosiuose, be kita ko, yra labai daug kalcio, todėl pašnekovė ragina kasdien valgyti svogūnų laiškų arba bent pusę svogūno galvutės.
Anot jos, jei žmogaus organizme yra užtektinai veikliųjų medžiagų, alkio jausmas tikrai nekamuos, o veikliųjų medžiagų yra daržovėse, džiovintų augalų milteliuose, prieskoniuose, kuriuos patiems galima pasidaryti, pavyzdžiui, iš džiovintos garšvos, dilgėlės bei kiaulpienės lapų. Juos reikia sumalti ir valgyti du kartus per dieną po ketvirtadalį šaukštelio. Visko, ko žmogui reikia, taip pat yra saulėgrąžų, moliūgų, sezamo ir linų sėklose. Kasdien maltų sėklų reikėtų suvalgyti 1-2 šaukštus maltų sėklų. Taip pat kasdien ji pataria suvalgyti saują įvairių riešutų.
Mitybos racione, sveikuolės teigimu, turėtų būti visų spalvų daržovių. Raudonos spalvos daržovės (paprikos, burokėliai, pomidorai) teigiamai veikia skrandį, žaliosios (salotos, krapai, petražolės, agurkai, žirneliai) – plaučius, baltosios (ridikai, krienai) – kaulus, juodosios (slyvos, alyvuogės) – inkstus. Taip pat būtina nepamiršti oranžinės, geltonos ir rudos spalvos.
Tuo tarpu DELFI kalbinta 17 metų mėsos, žuvies ir kiaušinių nevalganti Asta pieno produktų neatsisakė. Taip moteris savo organizmą papildanti baltymais ir kalciu, tačiau dėl geležies teigė nesukanti galvos. „Paauglystėje turėjau problemų dėl mažakraujystės, tačiau kai pradėjau maitintis vegetariškai, ji dingo. Nesakau, kad padėjo būtent mityba, gal lėmė ir kiti veiksniai, tačiau daugiau problemų su krauju niekada neturėjau, išskyrus paskutinius nėštumo mėnesius”, – sakė pašnekovė.
Moteris prisipažino, kad pirmaisiais savo vegetarizmo metais buvo priaugusi 10 kg. „Pradėjau gaminti indišką maistą pagal originalius receptus, o jis yra riebus, tačiau toks skanus, kad jo norisi daug, – juokėsi pašnekovė. – Vėliau ėmiau naudoti mažiau riebalų, valgiau daugiau žalumynų ir per kelis metus antsvoris savaime nukrito”.
Daržovių maistinėmis savybėmis Asta labiau susidomėjo tapusi nėščia. Nusprendusi vaiką auginti taip pat vegetarą, ji susilaukė įvairių vertinimų, tačiau moteris tikina, kad jo ikimokyklinuko mityba subalansuota taip, kad jis gautų pakankamai augimui reikalingų baltymų, todėl yra sveikas, jo kraujas geras, pats vaikas pagal fizinį išsivystymą neatsilieka nuo bendraamžių, yra fiziškai labai aktyvus, sportuoja.
Pasak Astos, šiandien maitintis vegetariškai nėra sudėtinga – parduotuvėse visus metus galima rasti daržovių. Prasčiau buvo pirmus šešis jos vegetarizmo metus, kai tekdavo valgyti tik tradicines lietuviškas daržoves, nuo kurių jau negera darėsi. Jos teigimu, vegetariškas maistas yra paprastas ir greitai paruošiamas – ji pati ilgiau virtuvėje užtrunka tik savaitgaliais.
Šiauriečiams valgyti mėsos rekomenduojama 2-3 kartus per savaitę
Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pastebi, kad šiandien žmonės ieško įvairių būdų, kaip sveikiau gyventi, o vegetarizmas nuo seno priskiriamas prie sveikų mitybos būdų. Tyrimai, atliekami visuomenėse, kurios daugybę metų maitinasi būtent taip, rodo, kad tokių žmonių kraujyje randama mažiau riebalų, žmonės rečiau serga širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, diabetu, turi mažiau problemų dėl nutukimo.
„Visa tai tiesa, tačiau dažnai teigiamos vegetarizmo savybės susijusios ne tik su mėsos nevalgymu, bet ir su tam tikra gyvensena, kurią tos bendruomenės propaguoja: reguliarus judėjimas, nerūkymas, saikingas alkoholio vartojimas, pagaliau įvairus maistas”, – svarstė pašnekovė.
Kalbant apie mėsos naudą ar žalą, anot dietologės, pirmiausiai reikėtų pažymėti, kad pastaruosius keliasdešimt metų mėsa Lietuvos gyventojų mityboje tapo vienu iš pagrindinių patiekalų. Mat šis produktas greitai paruošiamas, nesunkiai gaunamas, ilgam suteikia sotumo jausmą ir didžiajai daugumai žmonių yra priimtino skonio.
„Įvairiausi tyrimai, atliekami su Lietuvos gyventojais, rodo, kad čia gyvenantys žmonės valgo per daug mėsos nei reikėtų pagal sveikos mitybos rekomendacijas. Bėda ta, kad jei žmogus vieno produkto valgo per daug, vadinasi, jis nevalgo kito jam reikalingo maisto. O jei organizmas negauna pakankamai maistinių medžiagų, nukenčia sveikata.
Šiuolaikinėse mitybos rekomendacijose labai aiškiai įvardijama, kad mėsa turėtų būti įtraukta į mitybos racioną, tačiau jos valgyti užtenka 2-3 kartus per savaitę, o vienu kartu suvalgomos mėsos kiekis neturėtų būti didesnis kaip 100 g”, – aiškino E. Gavelienė.
Susiklosčiusią situaciją Didžiojoje Britanijoje dietologė aiškina žmonių noru mestis į kraštutinumus. Visų civilizuotų šalių gyventojai įspėjami dėl per dažno mėsos vartojimo. Natūralu, kad ir Didžiojoje Britanijoje buvo rekomenduojama jos valgyti mažiau, tačiau žmonės linkę į kraštutinumus ir perspėjimą dažnai suvokia vienpusiškai, visiškai atsisakydami mėsos.
Anot E. Gavelienės, dažnai tenka girdėti spekuliacijų vegetarizmo tema. Minimi pavyzdžiai tautų, kuriose vegetarizmas paplitęs net iki 80 proc. Paprastai tai Pietų šalys, kuriose yra daugiau saulėtų dienų. Visgi dietologė pastebi, kad tose šalyse nėra ilgesnė gyvenimo trukmė, kaip būtų galima tikėtis.
„Mes, gyvendami kitokioje klimatinėje zonoje, turime savo mitybos tradicijas ir jos tikrai nėra blogos. Netiesa, kad lietuviai valgė mėsą ištisus metus. Jie valgė tik tuomet, kai jos turėdavo, atėjus laikui pasninkaudavo. Šiauriau gyvenančių žmonių maistas ir turėtų būti kaloringesnis. Nesakau, kad vegetariškai besimaitinančio žmogaus raciono negalima padaryti pakankamai kaloringą, tačiau mėsa – daug paprastesnis būdas čia gyvenančiam žmogui gauti visaverčių baltymų, kuriuose yra jam reikalingų medžiagų.
Pats blogiausias variantas, kai žmogus nusprendžia, kad nuo šiol nebevalgys mėsos, bet negalvoja apie tai, kaip turėtų pakeisti savo mitybą ir ką valgys vietoj jos. Vegetariška mityba tikrai yra sveika, tačiau kad iš tiesų tokia būtų, reikia pastangų ir žinių. Tiek vegetarai, tiek ne vegetarai turi tų pačių sveikatos problemų. Teko matyti vegetarų, kurie turi rimtų sveikatos problemų, serga diabetu ar yra nutukę. Nesakau, kad visi žmonės dėl vegetariško maisto gali turėti problemų, tačiau noriu įspėti, kad jie, kaip ir visi kiti, būtų atsakingi ir galvotų, ką valgo”, – tikino gydytoja.
Sveikatos problemų kelia ir mėsa, ir nesubalansuota vegetariška mityba
Pašnekovės teigimu, jei žmogus atsisako gyvūninės kilmės maisto, tačiau nesidomi kuo jį pakeisti, jam gali trūkti vitamino D, B grupės vitaminų, geležies, būtinųjų amino rūgščių, mikroelementų. Jei visų šių medžiagų trūkumas ilgalaikis, gali susilpnėti imunitetas, didėja mažakraujystės rizika, vystosi nervų sistemos problemos. Tiesa, tokių problemų gali kilti, kai vegetarinis maitinimasis trunka daug metų, bei žmogaus mitybos racionas – labai siauras.
„Taigi galima prisidaryti problemų valgant tris kartus per dieną mėsą ir lygiai taip pat galima prisidaryti problemų valgant vegetarišką maistą. Žmonėms, visgi nusprendusiems atsisakyti mėsos, patarčiau kruopščiai pasidomėti maisto sudėtimi, į savo mitybos racioną būtinai įtraukti įvairių ankštinių daržovių, riešutų ir sėklų, daigintų grūdų, būtinai valgyti įvariaspalvių daržovių, taip pat ir daug žalių daržovių, vartoti įvairių aliejų bei nepamiršti kruopų, pavyzdžiui, grikių.
Kitaip tariant, reikia praplėsti savo požiūrį į maistą, kad jis neapsiribotų vien ryžiais, morkomis ir pyragaičiais. Beje, jei vegetariška mityba nėra teisingai subalansuota, pastebėta, kad žmonės iš tiesų jaučia didesnį poreikį saldumynams. Dalinai tai susiję su kalorijų (energijos) stoka”, – aiškino E. Gavelienė.
Sveikiausia mėsa – veršiena, kalakutiena ir paukštiena
Diskusijos dėl mėsos poveikio mūsų sveikatai vyksta tarp viso pasaulio mokslininkų. JAV Nacionalinio vėžio institutas yra paskelbęs, kad žmonės, kurių valgiaraštyje vyrauja raudonoji ir perdirbta mėsa, labiau rizikuoja mirti dėl įvairių sveikatos sutrikimų, tokių kaip širdies ligos ir vėžys. Pasak tyrėjų, apie 11 proc. vyrų ir 16 proc. moterų tikriausiai būtų išvengę mirties, jeigu būtų vartoję mažiau mėsos. Kita vertus, ir jie nekalba apie tai, kad mėsos reikėtų visai atsisakyti.
Mėsą valgyti gyvenantiems mūsų klimatinėmis sąlygomis pataria ir Maisto instituto Juslinės laboratorijos vedėja dr. Aldona Mieželienė. Anot jos, maistiniu požiūriu vertingesnė jaunų gyvulių mėsa, kuri turi daugiau raumeninio audinio, mažiau – jungiamojo ir riebalinio.
„Pagal biologinę vertę arba teigiamą poveikį sveikatai išskirčiau veršieną ir paukštieną, ypač – kalakutieną. Jautiena – biologiniu požiūriu taip vertinga mėsa, tačiau jeigu gyvulys senas, nukenčia mėsos juslinės savybės – ji tampa kietesnė. Be to, mūsų prekybos centruose nėra didelio jautienos pasirinkimo. Skani ir vertinga jaunų ėriukų mėsa, tačiau ji – retenybė ant mūsų stalo. Avienos, o taip pat ir jautienos riebalai (lajus) sunkiai virškinami, turi daugiau sočiųjų riebalų rūgščių, kurios didina cholesterolio kiekį kraujyje, todėl jų reikėtų vengti”, – DELFI yra sakiusi specialistė.
Anot jos, jautienoje (ne lajuje) būna vidutiniškai 12-14 proc. riebalų, kiaulienoje (ne lašiniuose) – apie 30-40 proc.
