„Vaistų rinkodaros kodeksas – lyg eismo taisyklės farmacijos įmonėms”, – sako Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacijos (EFPIA) atstovė.
EFPIA direktorė Rytų ir Vidurio Europai Magda Chlebus priduria, kad kaip keliuose, taip ir rinkoje pažeidėjų atsiranda.
Lietuvoje keičiamos vaistų receptų išrašymo taisyklės.
Nuo birželio receptuose gydytojai privalės nurodyti tik bendrinį vaistų pavadinimą. Manoma, kad taip pacientas galės išsirinkti jam tinkamą, tačiau pigesnį preparatą.
Politikai nemato pacientų
Ar su tokiomis taisyklėmis Lietuva kuo nors išsiskirs iš kitų Europos šalių? – „Lietuvos rytas” pasiteiravo M. Chlebus.
Daugumoje Europos valstybių receptuose nurodomas bendrinis vaistų pavadinimas.
Bet jei reikia, gydytojas įrašo ir pacientui parinkto preparato pavadinimą.
Lietuvoje – atvirkščiai, tokios tvarkos norima atsisakyti. Kažkodėl nepagalvojama apie lėtinių – nervų sistemos, psichikos ir kitų sunkių ligų gydymą, kai labai svarbu tinkamai parinkti vaistus.
Atrodytų, jog tokia tvarka siekiama panaikinti gydytojų atsakomybę.
Jeigu recepte nebus nurodoma konkretaus preparato, vaistininkas, suteikdamas žmogui galimybę rinktis vaistus pagal kainą, pakeis įprastinį gydymą.
Numanyti, kokią organizmo reakciją gali sukelti kitas, neišbandytas, preparatas, neįmanoma.
Politikai visur mato grėsmes biudžetui, bet išstumia už borto pacientus, kurie – svarbiausia sveikatos apsaugos sistemos grandis.
Formulė – dar ne viskas
Panaši tvarka Lietuvoje galiojo prieš keletą metų. Gydytojai išrašydavo vaistų bendriniu pavadinimu receptą, bet pacientui įduodavo ir lapelį su užrašu, kokį preparatą nusipirkti.
Tai – ne sprendimas. Gydytojo pareiga – paskirti tinkamą gydymą.
Tos pačios cheminės formulės vaistai nėra visiškai vienodi. Juos sukūrę gamintojai ir toliau gerina jų savybes, stengdamiesi sumažinti nepageidaujamą poveikį.
Lietuvoje nauji ir santykinai brangūs vaistai pastaruoju metu sunkiai pakliūva į kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Kaip šią bėdą sprendžia kitos Europos šalys?
Visas Europos valstybes slegia sunkmetis, tačiau jos stengiasi išlaikyti pusiausvyrą tarp pinigų stygiaus ir pacientų poreikių.
Bet tai iš tiesų užkerta kelią į rinką patekti naujiems, nors ir veiksmingesniems vaistams.
Tokių preparatų, kol jų kaina ar jos dalis nekompensuojama, žmonės patys negalėtų įsigyti. Jie – pernelyg brangūs.
Manau, kad svarbiausia dabar Lietuvai – sukurti ambicingus sveikatos apsaugos sistemos tikslus.
Valdžios institucijos, farmacijos pramonės atstovai, pacientų organizacijos turėtų kartu nutarti, kokio tikslo siekti ir kokių veiksmų imtis.
Sistema turi ydų
Mūsų politikų troškimas – pigiausi Europoje vaistai. Ar vaistų gamintojai sutinka mažinti jų kainas, atsižvelgdami į prastą Lietuvos ekonomikos būklę?
Jūsų šalyje etiniai – patentų saugomi vaistai ir taip yra vieni pigiausių Europoje. Ir kasmet po keletą ar keliolika procentų jų kainos mažinamos.
Bet Lietuvos rinkoje generiniai – patentų nebesaugomi, įvairių gamintojų gaminami vaistai yra brangesni nei kitose valstybėse.
Jų kainos kažkodėl nereguliuojamos.
Vadinasi, kompensavimo sistema dar turi ydų.
Lietuvoje dirbančios farmacijos įmonių atstovybės dėl kainodaros pokyčių negali priimti savarankiškų sprendimų.
Jos turi derėtis su pagrindinėmis farmacijos korporacijomis. Kad jos nuleistų kainas, mainais turi ką nors gauti, pavyzdžiui, sveikatos politikos stabilumą.
Tuo tarpu Lietuvos valstybės institucijos neturi ilgalaikių sveikatos apsaugos politikos planų, bet daro spaudimą farmacijos verslui, reikalaudamos mažiausių kainų.
Lietuvoje ketinama uždrausti farmacijos įmonių medicinos atstovams lankytis pas gydytojus. Ką liudija kitų Europos valstybių patirtis? Ar apskritai medicinos atstovai reikalingi?
Manau, kad jie – būtini. Ne tiktai todėl, kad suteikia gydytojams naujausios mokslinės informacijos apie vaistus.
Jie privalo surinkti iš gydytojų žinias apie nepageidaujamą vaistų poveikį. Tai vadinamasis farmakologinis budrumas, kuris ypač svarbus.
Papirkinėja ir kitur
Lietuvoje kompanijos vis dar konkuruoja papirkinėdamos gydytojus ir vaistininkus egzotiškomis kelionėmis ar įteikdamos dovanų čekius. Ar tokia veikla pateisinama kitose Europos valstybėse?
Ir kitur pasitaiko visokių atvejų, bet tai – netoleruojama.
Farmacijos rinkos dalyviai yra patys sukūrę vaistų rinkodaros elgesio taisykles – etikos kodeksą. Jis numato, kaip turi bendradarbiauti gydytojai ir farmacijos atstovai.
Įmonės, kurios ignoruoja etikos kodekso reikalavimus ir papirkinėja gydytojus, užtraukia dėmę ant visų kitų.
Nėra jokių teisinių priemonių tokioms įmonėms pažaboti, tik tarpusavio sutarimas.
Be to, svarbu numatyti ir baudų sistemą, nes tai – veiksminga pažeidimų profilaktikos priemonė.
