Atėjus vasarai ir šiltesniems orams, vis dažniau norisi ištrūkti iš įprastos rutinos – atrasti naują pasivaikščiojimo maršrutą, sėsti ant dviračio ar spontaniškai leistis ten, kur dar neteko būti. Tačiau kuo mažiau pažįstama vieta, tuo svarbesnis tampa pasiruošimas: karštis, sudėtingesnis reljefas ar nuovargis gali greitai pakeisti planą, todėl vis svarbiau tampa ne tik iš anksto pasitikrinti maršrutą ir įvertinti savo galimybes, bet ir pasirūpinti, kad kelionės metu svarbiausia informacija būtų lengvai pasiekiama. Čia papildoma atrama gali tapti ir technologijos, padedančios patogiau stebėti maršrutą, aktyvumą bei prireikus greičiau susisiekti su kitais.
Pasiruošimas nesibaigia pasirinkus maršrutą
Planuojant išvyką dažniausiai pirmiausia tikrinamas maršrutas, jo ilgis ir oro prognozės. Tačiau ne mažiau svarbu įvertinti ir tai, kaip pasirinktos sąlygos gali paveikti savijautą bei tempą kelionės metu. Karštis, įkalnės ar ilgesnis nei įprasta atstumas gali pareikalauti daugiau jėgų, todėl pravartu iš anksto numatyti sustojimus, pasirūpinti vandeniu ir apgalvoti, kaip prireikus būtų galima pakoreguoti planą.
Tam vis dažniau pasitelkiamos ir skaitmeninės technologijos. 2025 m. moksliniame žurnale „Scientific Reports“ publikuotas tyrimas nagrinėja, kaip skaitmeniniai įrankiai keičia žmonių elgesį gamtoje – nuo informacijos paieškos ir maršruto pasirinkimo iki orientavimosi jau išvykus. Panašią tendenciją patvirtina ir 2023 m. Vokietijoje atliktas tyrimas, paskelbtas žurnale „Sportwissenschaft“: 86 proc. apklaustų aktyvaus laisvalaikio dalyvių skaitmenines technologijas naudojo planuodami veiklas lauke, o 73 proc. – naviguodami jų metu.
Vis dėlto iš anksto telefone ar žemėlapyje suplanuotas maršrutas ne visuomet leidžia tiksliai įvertinti, kaip seksis jį įveikti. Jo sudėtingumą gali lemti reljefas, karštis, pasirinktas tempas ar paprasčiausias nuovargis. Todėl naudinga stebėti ne vien tai, kiek kelio liko, bet ir kaip keičiasi pulsas bei tempas, kartu įvertinant savo savijautą. Tokie orientyrai gali padėti laiku suprasti, kad verta sulėtinti, sustoti pailsėti ar pakoreguoti planą.
Svarbiausia informacija – tiesiai ant riešo
Telefonas dažniausiai išlieka pagrindiniu maršruto planavimo, navigacijos ir ryšio įrankiu. Tačiau aktyviai judant ne visada patogu jį nuolat traukti iš kišenės ar kuprinės, ypač važiuojant dviračiu, kopiant į įkalnę ar einant sudėtingesniu taku. Todėl išmanusis laikrodis tampa patogiu būdu svarbiausią aktyvumo informaciją turėti tiesiai ant riešo – ypač tada, kai realios sąlygos skiriasi nuo to, kas matyta planuojant maršrutą. Tokiose situacijose išmanusis laikrodis leidžia pagrindinę informaciją pasitikrinti greičiau ir mažiau atitraukiant dėmesį nuo aplinkos.
Išmaniojo laikrodžio „Huawei Watch GT 6“ ekrane galima matyti širdies ritmą, tempą, greitį, įveiktą atstumą ir nuolydį. Šie duomenys padeda geriau suprasti pasirinkto maršruto intensyvumą ir stebėti, kaip keičiasi fizinis krūvis ilgesnės išvykos metu. Lauko veikloms aktuali ir dviejų dažnių GNSS sistema, naudojanti GPS L1 ir L5 signalus bei kitas palydovines sistemas, kurios padeda tiksliau fiksuoti aktyvumo maršrutą ir įveiktą atstumą.
„Aktyvios išvykos metu svarbu ne tik tai, kiek duomenų įrenginys gali surinkti, bet ir kaip lengvai žmogus gali juos pasiekti. Galimybė vienu žvilgsniu pamatyti tempą, atstumą ar pulsą padeda geriau sekti savo aktyvumą, o kartu nereikia kaskart sustoti ir ieškoti telefono“, – sako „Huawei“ produktų mokymų vadovė Baltijos šalyse Urtė Eidžiūnaitė.
Papildoma pagalba netikėtose situacijose
Ilgesnėse išvykose svarbu ne tik tai, kokią informaciją gali parodyti įrenginys, bet ir ar jis išliks naudingas visos kelionės metu. Išvykai užsitęsus ar pasirinkus ilgesnį maršrutą, senkanti baterija gali apriboti galimybę stebėti aktyvumą, pasitikrinti svarbiausius rodiklius ar prireikus greitai pasiekti reikiamas funkcijas.
46 mm „Huawei Watch GT 6“ modelio baterija gali veikti iki 21 dienos maksimaliu režimu, iki 12 dienų naudojant įprastai ir iki 40 valandų lauko sporto režimu. Tai leidžia laikrodį naudoti ne tik trumpesnių pasivaikščiojimų metu, bet ir ilgesnėse išvykose, žygiuose ar savaitgalio kelionėse, nereikalaujant jo dažnai įkrauti.
„Ilgesnė baterijos veikimo trukmė ypač svarbi tada, kai išvyka užtrunka ilgiau, nei buvo planuota. Tokiu atveju žmogus gali ir toliau stebėti pagrindinius aktyvumo duomenis, nesirūpindamas, kad laikrodis išsikraus pačiu netinkamiausiu metu“, – pasakoja U. Eidžiūnaitė.
Keliaujant vienam, važiuojant dviračiu ar renkantis mažiau pažįstamą maršrutą aktualiomis tampa funkcijos, skirtos greitesniam reagavimui netikėtose situacijose. Įjungus kritimo aptikimą, laikrodis pagal akselerometro duomenis vertina kūno padėtį ir stipresnio kritimo požymius. Užfiksavus galimą kritimą ir žmogui nereaguojant, laikrodžio ekrane gali būti aktyvuojamas SOS veiksmas, leidžiantis greičiau pasiekti pagalbos kontaktus ar inicijuoti skambutį tiesiai iš laikrodžio.
Pasak U. Eidžiūnaitės, didžiausią vertę tokios funkcijos suteikia tada, kai papildo atsakingą pasiruošimą ir padeda svarbiausią informaciją bei ryšio galimybes išlaikyti lengvai pasiekiamas visos išvykos metu.
„Ramesnė išvyka prasideda nuo kelių paprastų dalykų: iš anksto pasitikrinto maršruto, įkrautų įrenginių ir artimiesiems perduoto plano. Išmaniojo laikrodžio funkcijos šį pasiruošimą papildo – leidžia patogiau stebėti aktyvumą, svarbiausią informaciją turėti po ranka ir prireikus greičiau susisiekti su kitais“, – apibendrina U. Eidžiūnaitė.
