Medikai tvirtina, kad, remiantis atlikto tyrimo duomenimis, net 36 proc. tikslinės grupės, t.y. 50-74 metų amžiaus vyrų, niekada nesilankė pas urologą dėl prostatos.
35 proc. apklaustųjų tvirtino, kad pas urologą apsilankantys bent kartą per metus. Kai 2006-aisiais buvo vykdomas toks pat tyrimas, niekada neapsilankiusiųjų buvo 45,3 proc.
Gydytojų teigimu, bent kartą per metus pas urologą dėl galimų prostatos sutrikimų turėtų apsilankyti kiekvienas 50-metį perkopęs vyras. Pasak medikų, dažniausiai vyrai pas urologus nesilanko dėl baimės.
“Manau, kad pagrindinė priežastis yra vyrų baimė arba sužinoti galimą kažkokią problemą, galimą onkologinį susirgimą, arba vyrų baimė ateiti pas urologą ištyrimui, nors fizinis ištyrimas, prostatos apčiuopa ar kiti tyrimai neturėtų sukelti jokio diskomforto (…) Manau, kad visgi yra vidiniai dalykai”, – spaudos konferencijoje trečiadienį kalbėjo Lietuvos urologų draugijos pirmininkas doc. Daimantas Milonas.
50-74 metų amžiaus vyrų apklausa buvo vykdoma šių metų rugpjūčio 20 – rugsėjo 2 dienomis. Apklausta buvo 500 respondentų.
Pasak D.Milono, kaip ir prieš ketverius metus atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog prostatos ligas vyrai laiko antra pagal svarbumą sveikatos problema. Taip šiemet atsakė 38 proc. respondentų. 60 proc. apklaustųjų kaip didžiausią problemą įvardino širdies ir kraujagyslių ligas.
Tačiau, mediko teigimu, vyresnio – 61-74 metų amžiaus – apklaustiesiems su prostata susijusios bėdos darosi vis svarbesnės.
Kauno medicinos universiteto Urologijos klinikos vadovas doc. Mindaugas Jievaltas tvirtino, kad tarp dažniausiai pasireiškiančių prostatos sutrikimų yra įvardijami dažnas šlapinimasis naktį, dažnas poreikis šlapintis, silpna šlapinimosi srovė bei nepilno šlapinimosi jausmas. Anot medikų, 63 proc. respondentų neskundė dėl nei vieno iš šių simptomų.
Sergant “gerybine” prostatos hiperplazija (prostatos padidėjimu), kurios simptomai pasireiškia 40 proc. 50 metų amžiaus vyrų, 50-60 proc. – 60-mečių ir beveik visiems 70 metų amžiaus ir vyresniems vyrams, skundžiamasis dažniausiai sutrikusiu miegu, diskomfortu bei vėžio baime.
Medikų teigimu prostatos vėžys ir hiperplazija nėra viena kitos priežastis, tačiau nesirūpinimas savimi gali sukelti inkstų pažeidimų ir jų funkcijos nepakankamumą, lytinės funkcijos sutrikimus, ūminį šlapimo susilaikymą, infekcines šlapimo takų ligas, šlapimo pūslės akmenis. Taip pat gali tekti daryti operaciją.
57 proc. apklaustųjų nuo prostatos hiperplazijos gydosi pas gydytojus ir vartoja jų skirtus vaistus. Tačiau, anot medikų, nerimą kelia, kad 22 proc. gydosi patys.
“Pats pacientas nusprendžia, kokie vaistai jam geriausiai tinka. Tiesiog jis ateina į vaistinę ir paprašo tam tikrų preparatų, dažniausiai tai būna žoliniai preparatai, kurie vaistinėse yra parduodami be recepto (…) Jie iniciatyvą rodo patys ir natūraliai didelę įtaką sudaro esanti reklama apie tam tikrus vaistus, kad jie yra labai efektyvūs (…) Problema ta, kad jis pasirodo pas urologą, kai tie simptomai yra iš tikrųjų pakankamai išreikšti ir gydymas pasidaro komplikuotesnis”,- sakė D.Milonas.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos urologijos centro vadovas prof. Feliksas Jankevičius tvirtino, kad pacientai turėtų atlikti specifinį PSA testą, skirtą prostatai, kuriuo galima diagnozuoti susirgimus anksčiau ir pagerinti išgydomumo galimybes.
Pasak medikų, kiekvienais metais nuo prostatos vėžio Lietuvoje miršta 500-600 asmenų.
