Sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis stebisi, kodėl nė vienas šį sezoną nuo gripo miręs žmogus nebuvo paskiepytas, juoba, kad dauguma iš jų galėjo gauti vakciną nemokamai.
Nuo šių metų pradžios Lietuvoje laboratoriškai patvirtinta 19 mirties atvejų nuo vadinamojo kiaulių gripo. Pernai pandeminiu buvęs tas pats vadinamojo kiaulių gripo virusas nusinešė keliomis gyvybėmis daugiau – 23.
A.Klišonis trečiadienį per spaudos konferenciją sakė, kad tarp mirusiųjų dauguma (16) buvo vyresnio amžiaus žmonių, įtrauktų į rizikos grupę, kurie galėjo būti paskiepyti nemokamai.
„Absoliuti dauguma tokio amžiaus žmonių, kurie galėjo būti vakcinuojami. Dėl kokių priežasčių jie nebuvo vakcinuoti – gal buvo įtaka neigiamos informacijos?” – svarstė viceministras.
Nemokamai nuo gripo skiepijami pavojingų gripo komplikacijų rizikos grupei priskiriami asmenys: vyresni nei 65 metų ir bet kurio amžiaus sergantieji lėtinėmis ligomis (širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ir kt.), taip pat gyvenantieji globos ir slaugos įstaigose bei medicinos darbuotojai.
Valstybinė ligonių kasa šiam sezonui centralizuotai nupirko 100 tūkst. sezoninio gripo vakcinos dozių. Viceministro teigimu, vakcinacija šiemet „pakankamai sėkminga”, kadangi skiepai pritaikyti kovoti su trijų tipų virusais, tarp jų – ir pernai pandemiją sukėlusiu.
Anot A.Klišonio, jei vakcinai nebūtų skiriama pakankamai dėmesio, mirtingumas nuo gripo galėtų dar išaugti.
„Jei tam neskirsime dėmesio, mirčių atvejų gali būti daugiau. Turime žiūrėti, kuriuo atveju turėsime didesnę naudą gyventojams”, – teigė A.Klišonis.
Jis pripažino, kad pernai vakcinos pirktos pavėluotai ir „ne pačiu geriausiu būdu”: „Galbūt buvo perdėtas pavojus”.
Pasibaigus vakcinos nuo vadinamojo kiaulių gripo galiojimo laikui, tuomet nepanaudota liko apie 22 tūkst. jos dozių.
