Skaitytojo klausimas: Kokie veiksniai nulemia seksualinę orientaciją? Ar tai genetika, auklėjimas, iškrypimas, liga?
Kaip suprantu, klausiate apie netradicinę lytinę orientaciją ir veiksnius kurie ją nulemia: ar tai nulemta biolgiškai, ar tai neigiamas (?) aplinkos poveikis. Jūsų minėti veiksniai: genetika ir auklėjimas – skamba kaip galimos priežastys, o iškrypimas ir liga – kaip netradicinės orientacijos pasirinkimo vertinimas. Kita vertus, klausiate psichologo nuomonės. Atsakydama į Jūsų klausimą pasistengsiu atkreipti dėmėsį į psichologinius veiksnius, kurie labiausiai išryškėja kalbant apie auklėjimą. Svarbu paminėti ir lemiamą biologinį poveikį, o vertinti palieku – pagal vertybes – Jums ir kiekvienam.
Biologiniai veiksniai
Nuomonę, kad homoseksualumas yra biologiškai nulemtas reiškinys kai kurie mokslininkai palaiko ir grindžia žmogaus smegenų tyrimais: teigiama kad tam tikros galvos smegenų struktūros dalys (ypač susijusios su hormonų reguliavimu) yra nevienodos homoseksualių ir heteroseksualių žmonių. Deja nėra įrodyta ar jos tokios būna nuo pat gimimo ar susiformuoja vėliau. Pasak kai kurių statistikos duomenų, daugiau homoseksualių vyrų gimsta karo arba šiaip sunkmečio metais, teigiama, kad taip yra atsitinka dėl streso sukeltos hormonų apykaitos sutrikimų nėštumo metu.
Taip pat žinoma, kad homoseksualus elgesys būdingas ne tik žmonėms, bet ir kitoms gyvūnų rūšims (pav, delfinams, šimpanzėms, pingvinams)
Apie genetiką. Trasseksualumas
Vyriškumą ir moteriškumą lemia genai, esantys chromosomose. Tai, kaip užkoduota lytinė genetika pasireiškia kūne lemia hormonų apykaita: pasitaiko, kai vietoj tradicinio XY vyriškų lytinių chromosmų derinio vyras turi dar vieną papildomą X chromosomą. Tuomet organizmas gamina per mažai vyriško hormono testosterono, todėl kūne formuojasi nepakankamai vyriškos smegenys. Moterys tradiciškai turi XX lytinių chromosomų derinį, tačiau gali būti, kad dėl hormoninių sutrikimų, jeigu antinksčiai sintetina per daug hormono, panašaus į vyrišką, genetiškai „užprogramuota” moteris (turinti dvi lytines X chromosomas) gimsta vyriškesnė, o kartais netgi su vyriškais lytiniais organais.
Aplinkos poveikis
Auklėjimą taip pat įvardinote kaip vieną iš galimų veiksnių. Svarbu paminėti, kad nėra įmanoma išauklėti heteroseksualo būti homoseksualiu, lygiai kaip ir homoseksualo būti heteroseksualiu. Tačiau tam, kiek savo netradicinę orientaciją žmogus atskleis yra svarbu, kokios yra šeimos vertybės ir kokią vietą jų tarpe užima tolerancija. Lygiai tą patį galima būtų pasakyti ir apie visuomenę, kurioje žmogus gyvena. Tiesa, egzistuoja įvairios „eks – gėjų” organizacijos, dažniausia medicininės ar religinės krypties, tačiau neretai, nesugebėję „persiauklėti” ir pasirinkti „teisingo” gyvenimo būdo, jų nariai praranda psichologinį stabilumą, neretai gyvenimą baigia savižudybe.
Taip pat svabu, kokiame amžiuje yra stebimos homoseksualumo apraiškos.
Prasidėjus brendimo amžiui (11m – 16m) glamonės su tos pačios lyties asmenimis yra gana normalus ir paplitęs reiškinys, atsirandantis kartu su savo pasikeitusio kūno tyrinėjimu ir toli gražu nereiškia, kad asmuo yra homoseksualus. Paauglystėje, ieškant savo identiteto labai svarbu yra išsiskirti iš kitų. Atliekant apklausas būna išsakoma, kad bučiuotis, glamonėtis su tos pačios lyties asmenimis jaunuolių tarpe yra laikomas vienu iš raidos etapų. „Tai kažkas, ką turi padaryti, tai – dalis tavo brendimo”. Tai daroma demonstratyviai, norint padaryti įspūdį bendraamžiams, supykdyti tėvus, merginos tokiu paradoksaliu būdu dažnai siekia atkreipti vaikinų dėmesį. Tačiau toks elgesys paprastai praeina kartu su paauglyste jeigu nėra kitų biologinių priežasčių.
Kalbant apie ligas, 1973 m. Amerikos psichitarų asociacija (APA) išbraukė homoseksualumą iš psichinių sutrikimų ir ligų sąrašo, pasaulio sveiktatos organizacija – 1992m., o homoseksualumo siejimas su iškrypimu greičiausia yra nulemtas klaidingų sąsajų su pedofilija.
Ir visgi svarbu paminėti, kad laiške teiravotės ne tik informacijos, bet ir nuomonės. Kaip matote, faktų yra daug ir įvairių. Mano nuomone, svarbu, kad toleranciją vertybių skalėje šeimoje ir visuomenėje būtų kuo aukščiau, nes visuomenė iš prigimties yra įvairi, todėl tik tokia ji gali sveikai funkcionuoti.
