Nobel biocare

Šiųmetis gripas – ne toks agresyvus

Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų skyriuje, kur gydomi suaugusieji, vos ne prie kiekvienos palatos kabo po geltoną lapelį. Jie įspėja, kad čia gydomas gripu užsikrėtęs ligonis.

KUL Infekcinių ligų suaugusiųjų skyriaus vedėja Rasa Girdžiūnienė patvirtino, kad šiuo metu dauguma stacionaro pacientų serga gripu, nors infekcinių ligų įvairovė – gana didelė.

– Kokia gripo situacija šį sezoną jūsų skyriuje?

– Sergamumo gripu pakilimas ligoninėje pastebimas nuo pirmųjų sausio dienų. Dauguma ligonių serga vidutinio sunkumo nekomplikuotu gripu ar gripo sukeltu plaučių uždegimu. Sergantieji sunkia ligos forma gydomi Infekcinio skyriaus reanimacijoje. Bet tokių ligonių nėra daug.

Pacientai į ligoninę atvyksta dėl trečią ar ketvirtą dieną trunkančio karščiavimo. Jie galėtų gydytis ir namuose, bet, išsigandę pernykštės gripo epidemijos ir galimų komplikacijų, kreipiasi į gydytojus. Kai kurie po kelių dienų, pagerėjus situacijai, išleidžiami gydytis namuose.

Tačiau esama ligonių, kuriuos karščiavimas, kosulys vargina ilgiau nei penkias dienas. Baiminantis gripo komplikacijų, jie paguldomi į ligoninę.

– Kuo pernykštis pandeminis gripas skiriasi nuo šio sezono?

– Gripas būna A, B ir C. Šį sezoną, kaip ir pernai, gripą sukelia gripo virusas A. Būtent jis gali sukelti pandemijas, kuri pasireiškė ir pernai.

Šiemet mažiau sergančiųjų gripu. Pernai, po kelerių metų štilio, gripo epidemijos pakilimas buvo labai greitas, susirgo daug žmonių.

Gripo virusas dauginasi nosiaryklėje, kvėpavimo takų gleivinėje.Todėl sausas, erzinantis kosulys atsiranda trečią – ketvirtą ligos dieną ir trunka ilgesnį laiką.

Tyrimas, patvirtinantis, kokio tipo gripu ligonis serga, atliekamas sunkiems ligoniams, nėščiosioms. Jis brangiai kainuoja, o gydymas nesiskiria. Kitiems diagnozė patvirtinama apžiūros metu, radiologiniu, kraujo tyrimu. Keliems mūsų pagijusiems ligoniams buvo nustatytas gripo A (H1N1) virusas.

– Kada reikėtų sunerimti dėl galimų gripo komplikacijų?

– Jei ligonis karščiuoja keturias penkias dienas, o temperatūra laikosi apie 39–40 C. Kai galvos skausmas nemažėja krintant temperatūrai, arba vargina sausas kosulys. Kreiptis į ligoninę reikėtų, jei būklė blogėja valandomis. Pavyzdžiui, karščiuojant stiprėja galvos skausmas, jo nepašalina vaistai, vemiama, ryškėja kosulys, dusulys.

Nereikėtų pamiršti, kad pirmomis ligos dienomis sunku temperatūrą normalizuoti vaistais. Tai besidauginančio gripo viruso ir organizmo imuninės sistemos kovos su juo išraiška – taip organizmas kovoja su virusu. Kartais, kai temperatūra nepakyla aukščiau nei 38 C ir žmogus patenkinamai jaučiasi, nerekomenduojama ją mažinti.

Bet jei karščiuojama ir kamuoja stiprūs negalavimai: nuo galvos skausmo trinka sąmonė, kliedima, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją arba kviesti greitąją pagalbą. Medikai įvertins, ar tai nėra gripo komplikacijos.

Nors gripo virusas dauginasi kvėpavimo takuose, jis pirmiausia paveikia nervų sistemą, todėl mums skauda galvą, raumenis ar akių obuolius, pykina. Po to ryškėja gerklės peršėjimas, sausas kosulys. Virusas gali paveikti visas mūsų organizmo sistemas, sukeldamas negalavimus. Liga gali komplikuotis ausų uždegimu, sinusitu, sunkiu plaučių uždegimu, meningitu, miokarditu, inkstų uždegimu.

Turinčiam stiprų imunitetą žmogui, retai sergančiam peršalimo ligomis, neturinčiam lėtinių ligų, komplikacijų pasitaiko retai. Toks ligonis sunerimti turėtų, kai aukšta temperatūra laikosi ilgiau nei penkias dienas. Jis gali susirgti plaučių uždegimu ar kita liga.

Nuo pirmų ligos dienų gripas pavojingas turintiesiems kitų sveikatos problemų. Rimčiau susirūpinti savo sveikata privalėtų sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis, patyrusieji širdies operaciją. Tokiems ligoniams gali trikti kraujotaka širdies raumenyje, galvos smegenų kraujagyslėse.

Gripas pavojingas sergantiesiems cukriniu diabetu, reumatinėmis ligomis ar lėtiniu plaučių uždegimu. Susirgus gripu, gali paūmėti lėtinė liga bei stipriai pablogėti sveikata.

– Ar lėtinėmis ligomis sergantys pacientai, užsikrėtę gripu, turėtų iškart kviesti greitąją pagalbą ir važiuoti pas jus?

– Ligonio būklę pirmiausia turėtų įvertinti šeimos gydytojas. Jis geriausiai žino apie paciento lėtinės ligos eigą ir gali nukreipti į ligoninę. Savaitgaliais, švenčių dienomis pagalbą suteiks budintys gydytojai, greitosios medicinos pagalbos medikai arba ligoninės Priėmimo skyriuje. Tik nereikėtų panikuoti, o blaiviai įvertinti savo sveikatos būklę.

Iki tol buvę sveiki pacientai pirmiausia turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

– Ar tiesa, kad persirgus gripu kurį laiką jo virusas pavojaus nebekelia?

– Persirgus gripu natūraliai susidaro imunitetas nuo trejų iki penkerių metų. Panašus procesas vyksta ir pasiskiepijus nuo gripo. Vakcina nuo gripo apsaugo sezonu metu – vėliau imunitetas išsenka, tad kasmet vėl reikia skiepytis. Jei pernai pavasarį pasiskiepijote vakcina nuo pandeminio gripo, šio gripo sezono metu jūs dar turite įgiję imunitetą.

Kartais žmonės skundžiasi, kad suserga gerokai anksčiau. Bet gal tai nėra gripas? Gal ligą sukėlė kitas virusas? Dažnai gripas supainiojamas su „kataru”, kurio priežastis yra kiti kvėpavimo takų virusai.

– Kiek laiko sergantis žmogus yra pavojingas aplinkiniams?

– Pavojingiausias laikas yra vos užsikrėtus bei pajutus pirmuosius ligos požymius. Rizika užkrėsti kitus išlieka penkias pirmąsias ligos dienas. Tačiau ligonis pavojingas kitiems gali būti nuo septynių iki dešimties dienų, jei liga komplikuojasi ar sergama plaučių uždegimu. Kosėdamas, čiaudėdamas, kalbėdamas ligonis platina virusą į aplinką.

Nusičiaudėjus virusas ant rankų išlieka apie penkias minutes. Tad būtina plauti rankas. Patalpoje, kur buvo sergančiųjų, virusas išsilaiko iki šešių valandų. Tad patariama vėdinti patalpas ir drėgnai valyti. Ar kitas žmogus užsikrės, priklausys ir nuo imuniteto atsparumo.

Gripo požymiai:

ūmi pradžia

šalčio krėtimas

karščiavimas

galvos, raumenų skausmas

nuovargis, silpnumas

sausas kosulys

nosies užgulimas, sloga

gerklės skausmas


Diena.lt

TAIP PAT SKAITYKITE