Alergija žiedadulkėms nėra tik pavasario rūpestis – daugeliui žmonių jų sezonas tęsiasi visą vasarą ir reiškia nuolatinį čiaudulį, ašarojančias akis bei užgulusią nosį. Vis dėlto šie simptomai vis dar neretai painiojami su peršalimu, todėl žmonės delsia ieškoti tinkamos pagalbos. Apie dažniausias vasaros alergijas, šienligės simptomus ir būdus, padedančius palengvinti savijautą, pasakoja Klaipėdos šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytojas Artūras Klimavičius.
„Vasarą žmones dažniausiai vargina alerginis rinitas ir alerginis konjunktyvitas, liaudiškai dar vadinami šienlige. Alerginis konjunktyvitas dažniausiai pasireiškia akių ašarojimu, niežėjimu, paraudimu, gali būti jaučiamas svetimkūnio ar deginimo pojūtis, kartais patinsta vokai. Tuo metu alerginis rinitas susijęs su nosies simptomais: sloga, nosies niežėjimu, dažnu čiauduliu bei sunkumu kvėpuoti pro nosį. Vasarą taip pat gali paūmėti ir kitos su alergenais susijusios lėtinės ligos, pavyzdžiui, astma“, – pasakoja šeimos gydytojas.
Alergijų simptomus nesunku supainioti su infekcinėmis ligomis, nes simptomai dažnai būna panašūs – pasireiškia sloga, nosies gleivinės paburkimas, pasunkėjęs kvėpavimas pro nosį, akių paraudimas ar išskyros. Vis dėlto alerginiam rinitui nebūdingas karščiavimas, o alerginiam konjunktyvitui dažniausiai būdingas akių niežėjimas, kuris rečiau pasireiškia sergant virusiniu ar bakteriniu akių uždegimu.
„Karščiavimas dažniau signalizuoja apie infekcinę ligą. Jei simptomai trukdo dirbti, mokytis, miegoti ar užsiimti kasdiene veikla, o nereceptiniai vaistai nepadeda, vertėtų pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju“, – pabrėžia A. Klimavičius.
Alergiškų žmonių skaičius auga
Pagrindiniai šienligės sukėlėjai yra įvairių augalų žiedadulkės, kurios kontaktuoja su akių gleivine ir nosies epiteliu. Vasaros pradžioje alergines reakcijas dažniausiai sukelia varpinių žolių, tokių kaip motiejukai, miglės ar svidrės, žiedadulkės.
Pastaraisiais dešimtmečiais alerginių ligų daugėja visame pasaulyje. Manoma, kad įvairios alerginės būklės gali varginti net apie 40 proc. žmonių. Didelę įtaką tam turi klimato kaita bei aplinkos užterštumas – ilgėja žydėjimo sezonai, ore daugėja žiedadulkių.
„Alerginiam įsijautrinimui išsivystyti paprastai prireikia kelerių metų. Didesnę riziką susidurti su alerginėmis ligomis turi ir žmonės, kurių šeimoje jos jau buvo diagnozuotos, ypač jei jomis serga abu tėvai“, – pažymi šeimos gydytojas.
Simptomus gali sustiprinti ir kai kurie maisto produktai
Pasak šeimos gydytojo, nors pats maistas tiesiogiai nesukelia alergijos žiedadulkėms, tam tikri produktai gali sustiprinti šienligės simptomus. Taip nutinka dėl kryžminių reakcijų, kai organizmo imuninė sistema tam tikruose maisto produktuose esančius baltymus supainioja su panašią struktūrą turinčiais žiedadulkių baltymais.
„Suvalgius tam tikrų maisto produktų žydėjimo sezono metu gali pradėti perštėti burną, niežėti gerklę, paburkti nosis ar sustiprėti čiaudulys. Pavyzdžiui, alergiškiems beržų žiedadulkėms simptomus gali sustiprinti obuoliai, kriaušės, persikai, morkos, salierai, lazdyno ar žemės riešutai, kiviai, vyšnios ir slyvos. Tuo metu žolių žiedadulkėms alergiški žmonės jautriau gali reaguoti į pomidorus, bulves, arbūzus, melionus, apelsinus, kviečius ar žemės riešutus. Jei žmogus alergiškas piktžolių žiedadulkėms, simptomus gali sustiprinti melionai, arbūzai, bananai, saulėgrąžų sėklos, ramunėlių arbata ar salierai“, – pasakoja A. Klimavičius.
Viena svarbiausių prevencinių priemonių – pasiruošti alergijų sezonui iš anksto. Kai žydi alergizuojantys augalai, vertėtų daugiau laiko praleisti namuose, reguliariai vėdinti patalpas, o grįžus iš lauko kruopščiai nusiprausti ir išsiplauti plaukus. Kontroliuoti simptomus gali padėti ir išmaniosios programėlės, rodančios žiedadulkių koncentraciją konkrečiu laiku ir pasirinktoje vietoje. Jos leidžia lengviau planuoti keliones ar laisvalaikį.
Negydoma alergija gali komplikuotis
Dažniausiai alergijų simptomams kontroliuoti naudojami antihistamininiai vaistai bei hormoniniai purškalai nosiai. Taip pat naudinga reguliariai plauti nosį druskos tirpalu, kuris padeda pašalinti žiedadulkes nuo gleivinės.
Šeimos gydytojas atkreipia dėmesį, kad žmonės neretai alergijos simptomus supainioja su peršalimu ar kitomis infekcinėmis ligomis, todėl delsia pradėti tinkamą gydymą. Dėl šios priežasties simptomai gali stiprėti, o ilgainiui atsirasti ir rimtesnių sveikatos sutrikimų.
„Negydoma šienligė sukelia ilgalaikį nosies gleivinės uždegimą ir paburkimą, dėl kurio gali sutrikti sinusų ventiliacija bei padidėti bakterinio sinusito rizika. Ši alergija taip pat siejama su Eustachijaus vamzdžio, jungiančio vidurinę ausį su rykle, funkcijos sutrikimu, todėl gali išsivystyti serozinis ar pūlingas vidurinės ausies uždegimas. Negydomos alergijos gali būti susijusios ir su astmos paūmėjimais, tad jei simptomai užsitęsia, stiprėja ar pradeda trukdyti kasdienei veiklai, vertėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją“, – pabrėžia Klaipėdos šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytojas A. Klimavičius.
