Širdies operacijas gaubusi mistika išsisklaidė

Šį pavasarį sukaks 17 metų, kai uostamiestyje atlikta pirmoji širdies operacija. Per tą laiką gerokai išaugo jų skaičius, o kažkada iššūkiu buvusi operacija tapo kasdienybe.

Pasiūlymas kėlė šypseną

Pasak Klaipėdos jūrininkų ligoninės Kardiochirurgijos skyriaus vedėjo Gedimino Kundroto, pasiūlymas uostamiestyje įkurti širdies chirurgijos skyrių iš pradžių sukėlė juoką. Tuomet gydytojas dirbo Vilniuje, Širdies chirurgijos centre, su patyrusiais šios srities specialistais.

„Pagalvojau, dar vienas šnekutis”, – beveik dvidešimtmečio senumo istoriją prisiminė vedėjas, kai Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga su tokiu pasiūlymu atvažiavo į Vilnių.

Ką tik nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje ne vienas fantazavo apie privačią kardiochirurgijos kliniką ar tokio profilio skyrių savo ligoninėje. Tačiau sužinoję, kiek teks investuoti, minties apie širdies chirurgiją atsisakydavo.

Kai po kurio laiko vėl į sostinę atvykęs J.Sąlyga pasiteiravo, kokią pirmiausia medicinos įrangą širdies chirurgijai pirkti už rėmėjų skirtą pusę milijono litų, sostinės kardiochirurgai pasiūlymą įvertino rimtai.

Idėją Klaipėdoje operuoti širdį palaikė ir sostinės Santariškių klinikos Širdies chirurgijos centro vadovai. Jie padėjo suformuoti gydytojų ir slaugytojų komandą, sutikusią kraustytis į uostamiestį.

Ligoninė priminė statybvietę

G.Kundrotas prisiminė, kad iš Vilniaus atsidūrė vos ne statybvietėje – iš pradžių teko užsiimti toli gražu ne širdies chirurgija.

Apsilankius statomoje Jūrininkų ligoninėje, iš „palatos” išlindo kalkėmis aplipusi, murzina tąkart vienintelė slaugytoja Sandra Česaitė, vėliau tapusi Stroliene.

„Arba į reanimacijos skyrių, arba į kardiochirurginį”, – tuometį pasiryžimą dirbti viename iš sunkiausių barų prisiminė medikė.

Kadangi uostamiestyje kardiochirurgija buvo nauja sritis, jauna specialistė pasirinko būtent pastarąją.

Nuo skyriaus vedėjo atvykimo į Klaipėdą iki pirmosios operacijos praėjo beveik metai.

Vėliau prisijungė startinė medikų komanda, atvažiavusi iš Vilniaus Santariškių ligoninės Širdies chirurgijos skyriaus. Nemažai jų skyriuje dirba iki šiol: kardiochirurgai G.Kundrotas, Gintautas Stankevičius ir Rimantas Lenkaitis, anesteziologai Marius Genys ir Sigitas Sasnauskas (vėliau grįžo į Vilnių) ir medicinos seserys Marina Šuniajeva, Rima Matulytė ir Vita Tarulytė.

Kaip vištos ant laktos

Pirmąją širdies operaciją prieš beveik 17 metų jaunieji kardiochirurgai atliko kartu su savo mokytojais iš Vilniaus. Šis gestas buvo tarsi padėkos ženklas.

Nauja sritis viliojo smalsuolius. Pirmosiomis širdies operacijomis pajūryje domėjosi žurnalistai, studentai, menininkai. Širdies chirurgijos skyrius tuomet buvo vienas moderniausių Lietuvos padangėje.

Pasak vedėjo, vertinant iš šiandienos pozicijų, pirmaisiais metais operacijų nebūdavo daug. Iš pradžių išsikeltas uždavinys – pradėti operuoti, vėliau – iššūkį paversti kasdienybe.

„Prie ligonio tupėdavome kaip vištos ant laktos. Baiminomės, kad nieko nenutiktų”, – pirmųjų pacientų priežiūrą prisiminė G.Kundrotas.

Kasmet – po rekordą

Širdies chirurgijos operacijų kasmet daugėja. Pernai padarytas rekordinis skaičius – 474 operacijos. Tikimasi, kad šiemet ši statistika bus pagerinta ir perkopta pusės tūkstančio operacijų riba. Tuo labiau kad dabar ligoniai operuojami dviejose operacinėse.

Per tą laikotarpį išsiplėtė ir kolektyvo gretos: kai kurie vietos gydytojai specializavosi širdies chirurgijoje. Pora jaunų vilniečių – Gediminas Kitra ir Saulius Raugelė – baigę širdies chirurgijos rezidentūrą, pasirinko darbą Klaipėdoje.

Gerokai prasiplėtė ir operuojamų pacientų geografija. Nors kardiochirurgai neakcentuoja, iš kurio Lietuvos kampelio ligonis yra atvažiavęs, bet pastebima, kad kas ketvirtas ligonis atvyksta ne iš Klaipėdos apskrities.

„Operuojame tiek pacientų, kiek jų patenka į kvalifikuotų kardiologų rankas. Kadangi jų pakliūva nemažai, ši sritis tobulėja”, – pastebi G.Kundrotas.

Pasak vedėjo, visiškai suformuota komanda galėtų atlikti ir daugiau širdies operacijų. Penki kardiochirurgai ir penki anesteziologai per metus papildomai pajėgtų išoperuoti iki šimto ligonių.

Suteikti pagalbą kiekvienam ligoniui, kuriam jos reikia – dabar tokiu tikslu vadovaujasi kardiochirurgai.

Nepageidautinos abi kairiosios

„Ko reikia geram kardiochirurgui? Nieko išskirtinio. Tik negali būti abi rankos kairiosios, – šmaikštavo G.Kundrotas. – Reikia vidutinių duomenų, o paskui – darbo, noro ir užsispyrimo.”

Tačiau vedėjas pripažino, kad širdies chirurgui sunkiau pradėti operuoti nei kitų specializacijų gydytojams. Čia nėra mažų intervencijų. Tad širdies chirurgui tenka ilgai mokytis asistuojant labiau patyrusiems.

„Mistikos čia nėra, tik operacijos – didesnės apimties ir rizikos, galbūt techniškai sudėtingesnės”, – aiškino kardiochirurgas.

Pasak G.Kundroto, širdies chirurgija uostamiestyje seniai nebėra stebuklas. Kadaise buvusi išskirtine medicinos sritimi, Klaipėdoje ji tapo kasdienybe.