Abortų Lietuvoje kasmet mažėja. Tačiau statistikos pokyčiai vertinami nevienareikšmiškai. Gydytojai neatmeta tikimybės, kad kartu su lietuvaitėmis emigruoja ir abortų statistika.
Keičiasi šeimos planavimas
„Jaunos dabar nei tuokiasi, nei gimdo”, – atsidūsta Respublikinės Klaipėdos ligoninės Ginekologijos skyriaus vedėja Zina Daublienė.
Pasak gydytojos, moterys dabar puikiai išmano apie apsisaugojimo nuo nepageidaujamo nėštumo priemones. Jos neskuba ir gimdyti, o netikėtai pastojusios paaiškina: „Mano planuose vaiko gimimas nėra numatytas”.
Tačiau ir tokių istorijų nedaug – kasmet Lietuvoje vis mažiau moterų nutraukia nėštumą.
Pasak Z.Daublienės, kuo puikiausiai tai iliustruoja vien jų ligoninės pastarųjų metų statistika. Pernai ši procedūra ligoninėje atlikta daugiau nei 150 moterų, o prieš porą metų – beveik šimtui daugiau.
Anksčiau per metus buvo atliekama po 400–500 nėštumo nutraukimų.
Itin platus kontraceptinių priemonių pasirinkimas, informacijos gausa – visa tai prisideda prie to, kad pastebimi gana ryškūs pokyčiai planuojant šeimą, o abortas seniai nebėra viena iš apsisaugojimo priemonių.
Atbaido kaina
Z.Daublienė neatmetė galimybės, kad atsakingiau planuoti šeimos pagausėjimą skatina ir ekonominė situacija. Poros, nenorinčios turėti vaikų, renkasi patikimas apsisaugojimo priemones.
Vedėjos manymu, aktyviau pasidomėti kontraceptinėmis priemonėmis moteris skatina ir nemaža abortų kaina. Ligoninėje nėštumo nutraukimas kainuoja 320 litų. Tačiau papildomų išlaidų prireikia tyrimams, tad galutinė suma gali šoktelėti ir iki 400 litų.
„Moterys žino, kad tai nėra pigu, ir ieško kitų išeičių”, – pridūrė gydytoja.
Keičiasi ir pacientės
Vedėja pasidžiaugė, kad pastaraisiais metais itin retai sulaukiama „etatinių” pacienčių, pageidaujančių aborto. Anksčiau kai kurios moterys šią procedūrą rinkdavosi 10 ar net 15 kartą.
Nėštumo nutraukimų mažėja ir tarp jaunų merginų. Nėra daug ir tų, kurios abortą rinktųsi pirmą kartą.
Abortui dažniau ryžtasi pastojančios ne pirmą kartą, jau turinčios vieną ar du vaikus. Šių moterų tokia procedūra dažniausiai negąsdina.
Abortas kaip išeitis tampa ir netikėtai pastojus. Kai kurios moterys prisipažįsta pastojusios, nes neturėjusios pinigų apsisaugojimo priemonėms.
Ginekologė sutiko, kad kontraceptinės priemonės nėra pigios. Per mėnesį joms reikia skirti apie 40–50 litų, tad ne kiekviena moteris gali sau tiek leisti.
Situaciją koreguoja emigracija
Z.Daublienės manymu, abortų statistiką mažina ir emigracija. Nemažai jaunų moterų išvyksta svetur. Nors jos išsiveža krūvas receptų kontraceptinėms priemonėms, tačiau tai ne visada padeda išvengti nepageidaujamo nėštumo.
Kai kurios emigrantės dėl aborto sugrįžta į Lietuvą, tačiau ginekologė neatmetė galimybės, kad dalis jų šią problemą išsprendžia užsienyje.
Ar gali būti, kad statistikoje neatsispindi privačių gydymo įstaigų atliekamos nėštumo nutraukimo procedūros?
Pasak Z.Daublienės, nors pastarosiose dažniausiai atliekami mini abortai, vadinamieji „atsiurbimai”, tačiau ir šie skaičiukai iš statistikos nedingsta.
Primena kino filmus
Medikė patikino, kad nutraukti nėštumą sunku morališkai ir gydytojui, ir moteriai. Pastarąsias kaskart bandoma atkalbėti nuo šio žingsnio.
„Tai, ką rodo filmuose, vyksta ir gyvenime”, – šypteli ginekologė apie reakciją moterų, nusprendžiančių atsisakyti aborto.
Pasak jos, įmanoma perkalbėti moteris, net jei jos yra pakankamai apsišvietusios ir apsisprendusios. Nors pasitaiko, kad pradėjus kalbėti apie aborto pasekmes pacientė griežtai atsiriboja ir prašo šia tema nekalbėti.
Kai grįžusi gydytoja patvirtina, jog pacientė persigalvojo dėl nėštumo nutraukimo, džiaugiasi visa medikų komanda.
Diskusijos neišvengiamos
Vedėja nemano, kad mažėjantis abortų skaičius natūraliai nugesins vis atsinaujinančias diskusijas apie jų uždraudimą. Apie tai diskutuojama visame pasaulyje. Nėštumo nutraukimai taip pat visur atliekami.
„Nė vienas ginekologas nepritartų aborto uždraudimui”, – įsitikinusi pašnekovė.
Pati Z.Daublienė griežtai pasisako prieš abortus ir pagal galimybes stengiasi jų išvengti. Tačiau puikiai supranta, kad visiškai jų atsisakyti neįmanoma.
„Jei dirbi akušeriu-ginekologu Lietuvoje, kur abortai nedraudžiami, privalai daryti viską, kas įstatymu leidžiama. Jei nepriimtina, nedirbk šito darbo”, – poziciją dėl kolegų svarstymų apie prasilenkimą su įsitikinimais išsakė gydytoja.
Negąsdina net nevaisingumas
Z.Daublienė apgailestauja, kad mažėja ne tik abortų, bet ir norinčių gimdyti moterų. Nors daugeliu atvejų kai kurioms nėštumas būtų geriausia išeitis išspręsti ginekologines problemas.
„Kokį receptą išrašyti, kad tu pastotum?” – kartais neiškenčia nepaklaususi savo pacientės gydytoja.
Ryžtis pastoti nepaskatina net gydytojos įspėjimas, kad vėliau susilaukti vaikų gali būti sudėtinga. Nors daugelis baiminasi nevaisingumo, tačiau ši problema jaunoms moterims neatrodo aktuali.
Vienos teisinasi finansinėmis problemomis, kitoms svarbiau karjera, o kai kurios neturi nuolatinio partnerio.
Netikrumas dėl ateities taip pat neskatina noro susilaukti atžalų. Jei šeima nėra tikra dėl savo rytojaus, dažniausiai apsiriboja vienu vaiku.
Ginekologė net neabejoja, kad sumažėjusios motinystės išmokos taip pat atsilieps gimstamumui.
Abortų statistika Lietuvoje
1991 metais – 40 765
2001 metais – 13 677
2004 metais – 10 644
2007 metais – 9 596
2009 metais – 8 024
Abortai pagal amžiaus grupes 2009 metais
30–34 metų – 2 941
25–29 metų – 2 931
40–44 metų – 1 084
15–19 metų – 908
45–49 metų – 140
iki 15 metų – 2
Šimtui naujagimių tenka abortų
1991 metais – 73,4
2004 metais – 36,1
2009 metais – 24,7
