Seimas ketvirtadienį turėtų apsispręsti, kuriuo keliu sukti įstatymu įteisinant dirbtinį apvaisinimą. Plenariniame posėdyje planuojama svarstyti du alternatyvius dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektus ir parlamentas balsuodamas turėtų apsispręsti, kurį iš jų pasirinkti.
Vienas projektas, kurį yra pateikęs liberalcentristų pirmininkas Algis Čaplikas, leidžia sukurti iki dešimties embrionų ir juos šaldyti, kitas, kurį teikia Darbo partijos nariai D. Mikutienė ir V. Gapšys – tiek, kiek planuojama vienu metu perkelti į gimdą, ir šaldymą draudžia.
Pirmojo projekto šalininkai sako, jog jų siūlomas reguliavimas apsisprendimo teisę paliks šeimoms, o atliekant procedūras bus mažiau žalojama moters sveikata. Tačiau šio projekto kritikai atkreipia dėmesį, kad, jei būtų priimtas toks įstatymas, jis taptų sunkia finansine našta valstybės biudžetui. Taip pat akcentuojama ir tai, kad šis įstatymo projektas neigia gyvybės orumą nuo prasidėjimo akimirkos ir į embrionus žvelgia tik kaip į „medžiagą”. Šį projektą viešai kritikavo ne tik bioteisės specialistai, Lietuvos gydytojų sąjunga, tačiau taip pat buvo išplatintas Lietuvos krikščąioniškų bažnyčių komunikatas, kuriame atkreipiamas dėmesys į šio įstatymo projekto ydas.
Nepaisant šios kritikos, Seimo Sveikatos reikalų komitetas siūlo priimti A. Čapliko parengtą įstatymo projekto variantą, tačiau esminis apsisprendimas – Seimo valioje. Beje, verta atkreipti dėmesį, kad pradžioje Sveikatos reikalų komitetas buvo linkęs palaikyti darbiečių parengtą projektą, kuris vertinamas, kaip daug labiau atsižvelgiantis į etinius reikalavimus ir pagarbos gyvybei principą, tačiau vėliau komiteto nariai nuomonę pakeitė.
Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl Dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo”. Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo.
Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vaikų neturi daugiau nei 55 tūkst. vaisingo amžiaus (18-49 metų) šeimų, tuo metu epidemiologiniais skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų, ir kasmet jų padaugėja 2 tūkstančiais. Lietuvos gydytojų sąjungos pateikta informacija rodo, kad Lietuvoje tik 7,5 proc. dirbtinio apvaisinimo bandymų būna sėkmingi. Tai daug mažesnis nuošimtis nei Europos vidurkis.
