Mollers

Saugiose darbo vietose stresas yra valdomas

Spalio 19 – 27 d. vyksta  Europos saugos ir sveikatos darbe savaitė. Šiais metais pagrindinis dėmesys yra skiriamas streso darbe  problemai, tikslas – suteikti darbuotojams ir darbdaviams daugiau žinių apie streso valdymą ir psichosocialinę  riziką darbe.

Statistiko rodo, jog 25% ES piliečių patiria psichikos sveikatos problemų dėl situacijų darbe, tai gali būti blogas darbo organizavimas, per dideli darbo krūviai ir panašiai. Širdies ir kraujagyslių ligos, kaulų ir raumenų sistemos sutrikimai, dermatologinės problemos, savižudybės, santykių su kolegomis problemos  (taip pat santykių problemos  šeimoje ir su draugais) , – tai yra galimi psichikos sveikatos problemų padariniai. Savo ruožtu dėl patiriamo streso nukenčia darbo našumas, kainuoja nedarbingumas, pravaikštos, įvyksta nelaimingi atsitikimai,  didelė darbuotojų kaita.

„Psichikos sveikatos problemos  darbe yra  gana dažnas reiškinys, tačiau į tai kreipiama per mažai dėmesio, dar mažiau dėmesio skiriama šio reiškinio prevencijai. Darbdaviai turėtų rimčiau vertinti streso riziką ir turėtų įtraukti profesinių sąjungų atstovus, vertinant žmonių psichinės sveikatos riziką darbe“, – sako Esther Lynch, Europos profesinių sąjungų konfederacijos konfederalinis sekretorius.

ES turėtų skirti daugiau dėmesio šiai problemai, didinti žmonių informuotumą, kalbėtis su socialiniais partneriais  apie tai, ar sveikatos ir saugos reikalavimai yra našta verslui, ar galimybė.

Lietuvoje nesudaromos prielaidos mažinti stresą darbe, – sako Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos “Solidarumas“ pirmininkas, teisininkas Petras Grėbliauskas.  „Naujame darbo kodekso projekte  neliko XVII skyriaus Darbuotojų sauga ir sveikata, kurio 259-284 straipsniuose buvo surašytos pagrindinės darbuotojų saugą ir sveikatą garantuojančios normos. Naujo DK projekte XI skyriuje Darbuotojų sauga ir sveikata 155 str. duodama nuoroda į Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, kurio teikiami pakeitimai įneša painiavą į darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, nes šis įstatymas nebeleidžia įmonėje veikiančiai profesinei sąjungai formuoti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto,  dalyvauti organizuojant ir vertinant psichosocialinę riziką ir šią funkciją paveda darbo tarybai. Lieka neaišku kaip bus organizuojama darbuotojų sauga ir sveikata, profesinės ir psichosocialinės rizikos vertinimas šalies, šakos, teritorijos lygiu, nes  miesto, rajono, apskrities, respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos sudaromos trišaliu principu iš darbdavių, profesinių sąjungų ir valdžios atstovų. Pagal Darbo kodekso projekto 166-173 str. Darbo tarybų veikla neišeina iš įmonės lygio ir šalies, šakos, teritorijos lygiu, nes  miesto, rajono, apskrities lygiais darbo tarybos neveikia. Tai kad Darbo kodekso projektas neintegruoja darbo tarybų ir profesinių sąjungų veiklos, o šias veiklas  visumoje  ir darbuotojų saugos ir sveikatos srityje atskiria ir supriešina yra labai blogas ženklas, dėl ko darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimas ir kontrolė  gali patirti fiasko.  Svarstant Darbo kodekso projektą, o ir anksčiau, LPS „Solidarumas“ siūlė šią  problemą spręsti atkuriant tarpukario Lietuvoje veikusius Darbo rūmus, kurie atstovavo visus darbuotojus (Austrijos pavyzdys). Prie Darbo rūmų atkūrimo idėjos reikia sugrįžti, nes darbdaviai turi Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų,  Žemės ūkio  rūmus, todėl būtų nuoseklus sprendimas, darbuotojams vienytis Darbo rūmuose.  Tarpukario Lietuvoje Darbo rūmai veikė prie Vidaus reikalų ministerijos.  Be to, reikėtų stiprinti socialinį dialogą, LR trišalę tarybą, sekretoriatą.“

Petras Grėbliauskas
pirmininkas
Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga „Solidarumas”
370 686 17391,  370 647 17778, 370 68617409
petraslpspetras@gmail.com,
audriuscu@gmail.com,
daivakvedaraite@gmail.com

TAIP PAT SKAITYKITE