Mollers

Restoranai meniu sudarymui kviečiasi ir mitybos specialistus

Natūralus, organiškas ar ekologiškas – kodiniai žodžiai, besipuikuojantys ant etikečių ir dar visai neseniai darę įspūdį sveikatos ištroškusiems pirkėjams bei restoranų lankytojams, šiandien tokio efekto jau nebesukelia. Lietuvos gyventojų mitybos įpročių tyrimai rodo, kad lietuviai vis dar maitinasi per riebiai, jų mityba stokoja grūdinių kultūrų, o daržovių kasdien valgo tik 40 proc. žmonių. Naujausiais sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų net trylikai yra diagnozuotas nutukimas, todėl atkreipti žmonių dėmesį į raciono svarbą bandoma kitais būdais – tokia pareiga tenka ne tik gydytojams ir mitybos specialistams, bet ir maisto produktų tiekėjams bei restoranams. Pasak UAB „Amber food“ rinkodaros vadovės Linos Nikonovaitės, keisti „La Crepe“ restoranų koncepciją paskatino pernelyg lėti žmonių mitybos pokyčiai, tad nuo šiol čia sau tinkančių patiekalų ras sportuojantys,
svorį metantys bei organizmo būklę pagerinti norintys žmonės.
„Vienas iš pasaulį labiausiai kamuojančiu problemų – antsvorį ir nutukimą – iš dalies lemia ir maisto pramonė, mat vartotojui lengvai prieinamas maistas dažnai būna gausus įvairių apetitą skatinančių ir organizmui nenaudingų priedų, stokojantis vitaminų ir reikalingų mineralų, greitai įsisavinamas, tačiau išliekamosios vertės organizmui neturintis greitas produktas, – pastebi L. Nikonovaitė. – Vienas pagrindi­nių sveikatą lemiančių veiksnių bei ligų riziką mažinančių elementų yra sveika mityba, tačiau norint sveikai maitintis vien tik noro neužtenka – reikia turėti įgūdžių ir žinių ar vietą, kur tai būtų galima daryti. Reaguodami į lietuvių mitybos tyrimus ir mūsų klientų poreikius, nusprendėme papildyti „La Crepe“ valgiaraštį sveikais patiekalais, tad į pagalbą pasikvietėme sveikos mitybos specialistę Vaidą Kurpienę.“
Anot naująjį meniu padėjusios kurti sveikos mitybos specialistės, lietuviai visada mėgo gerai, sočiai ir skaniai pavalgyti, deja, tokie valgymo įpročiai dažnai net labai greitai atsiliepia sveikatai. Europos komisijos duomenimis, dėl netinkamos mitybos ir nepakankamo fizinio aktyvumo ateityje savo sveikata nesirūpinantiems gali padidėti kraujospūdis, padaugėti lėtinių ligų, antrojo tipo diabeto atvejų, insultų, kai kurių tipų vėžio atvejų, taip pat, daugiau vargins skeleto raumenų sistemos ir net įvairūs psichikos sveikatos sutri­kimai.
„Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodo ypač daug informacijos apie mitybą, be to, prekybos centrų pardavimai rodo, kad daržovių nuperkama daugiau. Vis dėlto, lietuviai gerokai padaugina gyvūninės kilmės produktų ir daržovių suvartoja vis dar per mažai, – pastebi V. Kurpienė ir atkreipia dėmesį į kelias pagrindines tautiečių mitybos klaidas. – Suvartojame tikrai per daug mėsos ir pieno produktų, renkamės juos perdirbtus, kaip ir grūdinius produktus. Be to, pačius naudingiausius produktus apdorojame neteisingai, pavyzdžiui, perverdame daržoves: lietuviai ypač mėgsta viską virti ir pervirti, tačiau taip apdorotose daržovėse bei grūduose lieka akivaizdžiai mažiau naudingųjų medžiagų, o sotumo jausmas – trumpesnis. Dar vienas dažnas blogas įprotis – dėl laiko stokos arba nenoro valgyti praleidžiami pietūs, deja, tada vakare susivaldyti tiesiog neįmanoma, todėl persivalgoma.“
Apie viso pasaulio sveikatos problemas ir šiandieninę rykštę – nutukimą – jau kurį laiką kalbanti Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad vien tik su nutukimu susijusios išlaidos sveikatai Europos regione siekia beveik 6 proc. Lietuvoje, suaugusių gyventojų mitybos tyrimų duomenimis, antsvorį turi daugiau nei 45 procentai vyrų ir daugiau nei 34 procentai moterų. Anot mitybos specialistų, pats nesudėtingiausias, tačiau itin reikšmingas būdas prisidėti prie problemos spendimo – skatinti keisti požiūrį į savo gyvenseną ir rūpintis mityba. „Vienas dažniausių pasiteisinimų, kodėl žmogus nesimaitina sveikai, yra kaina – teigiama, kad sveikas maistas yra per brangus ir tam šeimos biudžete trūksta lėšų. Patirtis rodo, kad tinkamai subalansavus savo mitybą, galima netgi sutaupyti – mano mokymuose 12 savaičių dalyvaujantys žmonės buvo ypač nustebę, kai pamatė, jog maistui skiriamas biudžetas susitraukė 10-50 proc. –
sako V. Kurpienė. – Žinoma, visada galima rasti brangių produktų, tačiau visiškai be jokių problemų galima išsiversti ir su lietuvio stalui puikiai pažįstamais patiekalais“.
Naujojo „La Crepe“ valgiaraščio pokyčiai apima ne tik patiekalų pasirinkimą, tačiau ir jų pateikimą: išskirti be cukraus, be laktozės, be rugių ir kviečių, veganiški ar vegetariški patiekalai, be to, prie kiekvieno sveikai subalansuoto patiekalo yra ir mitybos specialisto rekomendacijos apie patiekalo ir jo ingredientų naudą organizmui. „Visame pasaulyje restoranų versle netyla diskusijos – kalorijų žymėjimas lemia pasirinkimą ar ne. Manome, kad svarbiausia ne kalorijų kiekis, tačiau patiekalo, jo produktų maistingumas, vertė organizmui ir skonis. Juk vieni žmonės sportuoja, kiti meta svorį ar netoleruoja laktozės bei gliuteno, todėl geriausia dėmesį skirti patiekalų deriniams, kurie atitiktų restorano svečių poreikius“, – sako L. Nikonovaitė.
Anot jos, būtent dėl skirtingų svečių skonių buvo nuspręsta valgiaraštyje palikti populiarumo sulaukusius senus patiekalus. „Praktika rodo, kad toje pačioje šeimoje žmonės maitinasi skirtingai, tad jie natūraliai renkasi vietas, kur visi gali rasti mėgiamo maisto. Naujajame meniu išliko ir dalis lankytojų labiausiai pamėgtų patiekalų, tačiau ir jie – gerokai patobulinti ir atnaujinti, todėl, jei mama rūpinasi savo ir vaikų sveika mityba, tačiau tėtis vis dar labiau vertina bulvinius blynus, paskanintus šonine, atnaujintuose mūsų restoranuose visi jie ras sau tinkamų patiekalų. Be to, kas žino – galbūt valgydami visi kartu ir tėtį greičiau pervilios į sveikuolių pusę“, – šypsosi L. Nikonovaitė.

Ryšių su visuomene agentūra „Ad verum”
+37064494387
ausra.grigaliute@adverum.lt

TAIP PAT SKAITYKITE