REXSAN

Radvilė Morkūnaitė: ES lygiu būtina skatinti jaunimo sveikatinimo iniciatyvas

„Naujausi duomenys rodo, kad vėžinių susirgimų daugėja, o tam tikros šios ligos formos nebeaplenkia ir jaunosios kartos, tad šiandien kova prieš vėžį reikalauja platesnio požiūrio. Todėl Europos Sąjunga turi suteikti daugiau paskatų jaunimui bei nevyriausybinėms organizacijoms prisidėti įgyvendinant sveikatinimo politiką ir onkologinių ligų prevenciją”, – teigė europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė vakar Europos Parlamente vykusioje konferencijoje.

„Nesu linkusi skirstyti visuomenės į jaunimą, pagyvenusius ar senjorus, ypač kai kalbama apie vienokią ar kitokią politinę kryptį, nes tikiu, kad dėmesį turime skirti visiems žmonėms. Tačiau kuo išsiskiria jaunimas – tai entuziazmu ir drąsa skleisti savo idėjas visuomenei, tad šį potencialą turime išnaudoti”, – pažymėjo R. Morkūnaitė.

Anot R. Morkūnaitės, šalyse narėse jau atsiranda sveikintinų jaunimo NVO iniciatyvų, tačiau reikia pripažinti ir tai, kad jos yra pavienės. Kaip pavyzdį europarlamentarė minėjo Lietuvoje, Rumunijoje ir kitose ES šalyse veikiančias jaunimo, savanorių ar visuomeninių organizacijų iniciatyvas, kuriomis aktyviai keliama vėžinių susirgimų problema visuomenėje ir siekiama padėti sergantiems vėžiu jauniems pacientams.

Tačiau Lietuvos politikė pažymėjo, kad ES pasigendama stipresnio jaunimo bendradarbiavimo ar skirtingose valstybėse jaunimo organizacijas vienijančios platformos, kuri koordinuotų veiklas sveikatinimo, o taip pat ir vėžinių susirgimų prevencijos srityje.

„Bene pagrindinė problema – kryptingos informacijos apie sveikatą, adaptuotos jaunimui, trūkumas. O kurdami tarpkultūrinius tinklus, skatindami pažinimą, galėtume sveikatinimo srityje nuveikti gerokai daugiau”, – sakė R. Morkūnaitė ir siūlė įtraukti jaunimo kovą prieš vėžį į ES programos „Jaunimas” finansuojamų projektų prioritetų sąrašą.

Europarlamentarės teigimu, tokie žingsniai ypatingai svarbūs vis ryškėjant tendencijai, kad jaunoji europiečių karta negali pasigirti stipria fizine sveikata, o fiziškai neaktyvus gyvenimas yra viena pagrindinių priežasčių, lemiančių apie 21–25 proc. susirgimų krūties ir storosios žarnos vėžiu, 27 proc. diabeto atvejų, 30 proc. širdies–kraujagyslių ligų.

„Skatindami jaunimo iniciatyvas kovoje prieš vėžį  – turime kalbėti ne tik apie šiandieną, dabartinę situaciją ir rezultatus, bet ir apie rytdieną, apie naują kartą, kuri auga, todėl turime ypatingą dėmesį skirti visuomenės švietimui apie sveiką mitybą, gyvenseną bei fizinio aktyvumo naudą”, – savo pranešimą EP baigdama akcentavo R. Morkūnaitė.


Bernardinai

TAIP PAT SKAITYKITE