Famisano

Radioaktyviausia Vilniaus vieta – Gedimino paminklas

Vos išlenda saulė, Katedros aikštėje stovinčio Gedimino paminklo postamentą nutupia jaunimas.

Tačiau ilgiau ten sėdėti nepatartina, mat postamentas spinduliuoja radiaciją. Nebūtina, kad sprogtų galingos atominės elektrinės – radiaciją skleidžiančių daiktų apstu miestuose, gamtoje, net namuose.

Vilniuje daugiausia gama radiacijos spinduliuoja Katedros aikštėje esantis Gedimino paminklo postamentas. Vingio parke stovinti kita skulptūra – verpstės formos „Vienybės medis”, kiniškos plytelės, kuriomis išklotos Katedros ir Vyriausybės rūmų aikštės, taip pat spinduliuoja radiaciją.

Paminklas Vilniaus miesto įkūrėjui Gediminui, kurį sukūrė skulptorius Vytautas Kašuba, Katedros aikštėje iškilo 1996 m. Gedimino figūra – bronzinė, o paminklo postamentas – iš raudonojo Ukrainos granito, kuriame yra gamtinio radioaktyvaus urano.

Granitas, anot fizikų ir geologų, yra šiek tiek radioaktyvus. Ten, kur Lietuvoje daugiau granito, didesnis ir radioaktyvaus spinduliavimo fonas.

Jeigu prie Gedimino paminklo sumanytų koks nors protestuotojas badauti ištisą mėnesį, vargu ar tai jam nepakenktų. Sveikata sušlubuotų ne tik nuo bado – įtakos gali turėti ir radioaktyvus spinduliavimas.

Radiologas Gendrutis Morkūnas knygoje apie radiacinę saugą teigia: „Nekenksmingų dozių nėra. Bet kokia dozė gali sukelti atsitiktinius reiškinius – genetinius pokyčius ar vėžinius susirgimus.”

Radioaktyviajai spinduliuotei ypač jautrūs vaikai, jaunimas.

Ant to granito nesėdėtų

Radiologų tvirtinimu, svarbiausia, ne kokią dozės galią išspinduliuoja radioaktyvus šaltinis, o kiek laiko jis veikia žmogų. Pagal tai ir apskaičiuojamos leistinos dozės.

Gamtos tyrimo centro Geologijos ir geografijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas fizikas Rimantas Petrošius ne kartą po Vilnių vaikščiojo su dozimetru.

Penktadienį rusišku buitiniu dozimetru Gedimino paminklo postamentą R. Petrošius iš visų pusių išmatavo net 12 kartų. Granito paviršius per valandą vidutiniškai spinduliuoja 0,65 mikrosiverto gama radiacijos.

„Apskaičiavau, kad postamentas išspinduliuoja 5,7 milisiverto gama radiacijos per metus. Kokia situacija yra Lietuvoje? Per metus iš aplinkos žmogus gauna 2,2 milisiverto radioaktyviosios spinduliuotės. Anot radiacinės saugos normų, leistina papildoma apšvita – 1 milisivertas per metus. Bet tai taikoma žmonėms, kurių darbas nesusijęs su radiacija”, – pasakojo R. Petrošius.

Vadinasi, Gedimino paminklas spinduliuoja kelis kartus daugiau. Anot fiziko, paminklas žmogui būtų pavojingas tuo atveju, jei ant to granito jis gulėtų ištisus metus niekur nekeldamas kojos.

„Oficialiai tokia spinduliuotė nepavojinga, nes paminklas yra ne patalpoje. Bet aš nesėdėčiau ant to granito. Jei tas granitas būtų sukrautas patalpoje, būtų pavojinga. Patalpoje leidžiama iki 0,3 milisiverto spinduliuotės dozė”, – sakė R. Petrošius.

Vingio parke esančio „Vienybės medžio” gama spinduliuotė daugiau nei du kartus mažesnė nei Gedimino paminklo – 0,27 mikrosiverto per valandą. Kiniškų trinkelių, kuriomis išgrįsta Katedros aikštė, – dar mažesnė.

Gama spinduliuotės fonas paprastai būna padidėjęs ir kapinėse, kur stūkso daugybė granito paminklų.

Radionuklidus sukūrė Dievas

Radiacinės saugos centro direktorius Albinas Mastauskas į visa tai žiūri ramiau. Į klausimą, ar pavojinga sėdėti ant granitinių Gedimino paminklo laiptelių, užtikrintai atsakė: „Ne.”

Pašnekovo svarstymu, jei leistina papildoma apšvitos dozė žmogui, – gamtinė apšvita neįskaičiuojama, – 1 milisivertas per metus, tai kiek laiko jis turėtų sėdėti ant tų laiptelių, kad gautų šią dozę? Anot jo, tai neįmanoma.

Juk radiacijos yra visur. Ir žmogaus kūnas, ir granitas, ir plytos ją skleidžia. Granitas visuomet skleidžia didesnę, nes jame, palyginti su kitomis statybinėmis medžiagomis – plytomis, moliu, koncentruojasi didesnis gamtinių radionuklidų kiekis.

„Radiacinės saugos požiūriu negalima sakyti, kad tai radioaktyvu. Tai normalus tos medžiagos spinduliavimas. Mes valdome visų radioaktyvių šaltinių, kurie naudojami medicinoje, pramonėje ar branduolinėje energetikoje, situaciją. Tai – papildomi šaltiniai. Kiti – radonas, urano ir radžio skilimo produktai, kalis – tai Dievo sukurti radionuklidai. Jų yra visur: granite, plytose, gamtoje, net mūsų kūne. Jų kiekis tokiose medžiagose nereglamentuojamas. Klausimas kitas: kur tas medžiagas norima naudoti – buityje, gyvenamiesiems namams statyti, keliams tiesti ar kur nors kitur?” – kalbėjo A. Mastauskas.


Diena.lt

TAIP PAT SKAITYKITE