Gudručio vaistinė

Prieš virusą – azoto monoksido dujomis

Mažas kūdikis ir daugybė prie jo kūnelio prijungtos medicinos aparatūros – tai atrodo nesuderinama. Tačiau būtent aparatūra ir išmanantys, kaip ją valdyti, medikai iš mirties glėbio išplėšė dar nė trijų mėnesių neturinčios mergytės gyvybę.

Įtampos ir vilties mėnuo

Trys mėnesiai Marijai sueis kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Jau beveik mėnuo, kai mergytė – ligoninėje, reanimacijoje.

„Šiandien jau gerai”, – į klausimą, kaip jaučiasi, šypsodamasi atsako Marijos mama Renata Vaičiulienė.

Ji glosto ilgai lauktos dukrelės ranką, veiduką, bučiuoja į kaktą. Tik priglausti prie savo širdies dar negali, nes Marijai vis dar tiekiamas deguonis. Per nosį, į kurią įvesti kateteriai. O galėjo būti kitaip, apie ką nesinori nei prisiminti, nei kalbėti.

„Jei nebūtų pavykę šio kūdikio išgelbėti, o rizika, kad ištiks nesėkmė, buvo labai didelė, būtume apšaukti nusikaltėliais, nes vaikas mirė nuo paprastos virusinės infekcijos”, – prisimindamas nesėkmės atvejus kovojant su klastingais virusais, apmaudžiai kalba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaikų ligų klinikos vadovas profesorius Rimantas Kėvalas.

Tėtis sirgo sloga

Šiandien medicina gali labai daug. Paradoksalu, kad ji pasijaučia bejėgė prieš paprastą virusinę infekciją. Nedaug trūko, kad taip būtų atsitikę ir šįkart.

„Marija pradėjo kosėti, alsavimas tapo dažnesnis”, – tai, anot R.Vaičiulienės, buvo pirmieji mergytės ligos simptomai.

Tėvai iš karto kreipėsi į savo šeimos gydytoją, ši nustatė bronchiolitą – virusinį kvėpavimo takų uždegimą, būdingą kūdikiams, ir pasiuntė ligonę į Šiaulių ligoninę. Šeima gyvena šiame mieste.

Marija gimė neišnešiota, 32-ejų savaičių, 2 kg 40 g svorio. Galbūt, virusas jai persimetė nuo slogavusio tėčio, kuris netgi buvo persikėlęs gyventi kitur, kad tik dukrytės neužkrėstų.

„Gali būti, kad užteko inkubacinio laikotarpio”, – retrospektyviai vertina mergytės mama.

Kūdikių bronchiolitų sezonas

Medikai tvirtina, kad po žiemos paprastai ateina bronchiolitų sezonas, kai virusų sukeltu kvėpavimo takų uždegimu itin serga kūdikiai. Tai jiems labai pavojinga, nes kūdikių kvėpavimo takai labai siauri, atsiradus infekcijai jie paburksta, skiriasi sekretas, kemšasi ir tai sukelia labai didelių sveikatos problemų.

„Tai, kad ši liga labai klastinga ir pavojinga, įrodo statistiniai duomenys: vieno procento ligonių, sergančių bronchiolitu, nepavyksta išgelbėti net ir pritaikius pažangiausias gydymo metodikas”, – atkreipia dėmesį Vaikų ligų klinikos sektoriaus vadovas vaikų intensyviosios terapijos gydytojas medicinos mokslų daktaras Vaidotas Gurskis.

Didžiąją dalį ligonių, užsikrėtusių virusine infekcija, pakanka gydyti namuose, atitinkamai juos slaugant, gerai vėdinant patalpas, dažniau duodant gerti ir dažniau maitinant. Bet kartais prireikia ir ligoninės, kartais – net reanimacijos.

Marija buvo viena iš tų retų ligonių, susirgusių sunkiausia tokios paprastos virusinės infekcijos forma. Jai gydyti pirmą kartą Lietuvoje panaudotos ypatingos priemonės, kokios labai retai taikomos net ir Europoje.

„Retai todėl, kad ši paprasta infekcija nepriveda iki tokios kritinės būklės”, – pabrėžė profesorius R.Kėvalas.

Galbūt šiauliečių šeimą ištiko sunki lemtis todėl, kad mergytė gimė neišnešiota? Tačiau ji labai sparčiai augo, per pustrečio mėnesio pasunkėjo dvigubai – dabar sveria beveik penkis kilogramus.

Į Kauną – inkubatoriuje

Patekus į Šiaulių ligoninę Marijos sveikata negerėjo. Jau antrą dieną mergytė buvo perkelta į Intensyviosios terapijos skyrių. Negelbėjo ir tai: visiškai užsikimšo kvėpavimo takai, gyvybę palaikė prijungtas dirbtinio kvėpavimo aparatas.

Šiaulių gydytojai susisiekė su kolegomis Kauno klinikose. Gydytojas R.Kėvalas ir kiti medikai konsultavo telefonu. Tėvai veržėsi į Kauną, bet buvo priimtas kolegialus sprendimas kūdikį gydyti Šiauliuose, nes kelionės jis galėjo ir neištverti. Juolab kad, anot profesoriaus R.Kėvalo, gydymo galimybės kitose šalies ligoninėse iki tam tikro lygio yra tokios, kaip ir Kauno klinikose. Tik po dviejų parų, kai ligonės sveikatos būklė šiek tiek stabilizavosi, Kauno klinikų neonatologai pervežė mergytę į Kauną. Ji buvo vežama šiltame inkubatoriuje kaip naujagimė.

„Iš pradžių taikėme įprastinę plaučių ventiliaciją pagal metodiką, kokia taikoma visame pasaulyje. Efektas nebuvo labai geras. Tada ėmėmės aukšto dažnio ventiliacijos, kurios technologija visai kitokia, vaikams taikoma labai retai”, – sunkų sprendimą priėmė Vaikų ligų klinikos vadovas R.Kėvalas

Apie tokias galimybes jis sužinojo dirbdamas Australijoje. Metodui taikoma visai kitokia, specifinė, aparatūra. Ją Kauno klinikoms pernai, kai daug vaikų ir suaugusiųjų sunkiai sirgo gripu ir daugeliui šių ligonių reikėjo taikyti dirbtinę plaučių ventiliaciją, nupirko Sveikatos apsaugos ministerija.

Aukšto dažnio ventiliatorių gavo ir Vilniaus Santariškių bei Klaipėdos ligoninės.

„Naująją metodiką jau buvome išmokę naudoti, nes buvome ventiliavę ir suaugusiųjų, ir vaikų plaučius, bet tokio mažo vaikelio kaip Marija – ne. Iš pradžių sekėsi neblogai, bet pacientė labai mažutė, jos būklė – labai sunki, ir staiga visiškai sutriko plaučių kraujotaka”, – apie dar vieną kūdikio gyvybei iškilusį pavojų pasakoja R.Kėvalas.

Sunaudojo visas dujas

„Plaučių funkcija – įsotinti kraują deguonies. Šiai funkcijai sutrikus susidarė papildoma kraujotaka, kurios neturi būti. Tai pavojinga”, – prisiminė V.Gurskis.

Laimė, medikai tai nustatė labai greitai ir priėmė unikalų sprendimą – tiekti kūdikiui azoto monoksidą. Tokia terapija taikoma tik naujagimiams ir ligoniams po plaučių transplantacijos. Lietuvoje kūdikiams gydymas azoto monoksidu niekada nebuvo taikomas.

Profesorius R.Kėvalas įvardija daugiaprofilinės ligoninės privalumus: azoto monoksido aparatūrą ir dujas, kurios yra labai brangios, vežamos iš Austrijos, Vaikų ligų klinika pasiskolino iš Neonatologijos klinikos. Kai išnaudojo visas dujas, pagalbą suteikė Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika.

„Gal kolegos pyksta, kad visas dujas išnaudojome, bet efektas buvo fantastiškas. Šios aukštosios technologijos lėmė, kad kūdikis yra gyvas. Pamažu išjungiame ventiliacijos aparatus, deguonis tiekiamas tik per nosį”, – lyg savo dukrą išgelbėjęs džiaugiasi R.Kėvalas.

Tėvai tikėjo medikais

Paprasta virusinė infekcija, užklumpanti kiekvieną vaiką, vienam pasireiškia nedidele sloga, kitam – paprastu pakosėjimu, pakarščiavimu. Dažnai nereikia nė vaistų, užtenka vaistažolių arbatos su medumi ir kelių dienų lovos režimo.

Marijai reikėjo labai daug. „Daug dienų buvome ties bedugne. Kai tėvai klausdavo, ar jų dukrelės sveikata gerėja, sakydavau, gerėja tuo, kad neblogėja”, – atsidūsta R.Kėvalas.

„Esu labai dėkinga gydytojams, jeigu ne jie – nežinau… Labai tikėjome ir pasitikėjome medikais”, – jau tvirtu balsu kalba R.Vaičiulienė.

Ji dar pagyvens Klinikose, kol Marija sustiprės. Mama laiminga, kad greitai galės paimti savo brangenybę ant rankų ir priglausti prie širdies.

Penktadalis gydoma reanimacijoje

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaikų ligų klinikoje praėjusiais metais buvo gydyta 6250 vaikų, Intensyviosios terapijos skyriuje – 1400. Daugiausia vaikų į ligoninę patenka dėl traumų, antroje vietoje – dėl kvėpavimo sistemos ligų, po to – dėl nervų sistemos ligų.


Diena.lt

TAIP PAT SKAITYKITE