Seimas po svarstymo pritarė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui, kuriuo siekiama nustatyti pagalbinio apvaisinimo sąlygas, būdus, tvarką, taip pat sutuoktinių ir įstatymų nustatyta tvarka įregistravusių savo partnerystę asmenų, kurių prašymu atliekamas pagalbinis apvaisinimas, ir pagalbinio apvaisinimo būdu gimusio vaiko teises.
Už projektą, kurio pagrindu tapo Lietuvos gydytojų sąjungos, bioteisės specialistų bei krikščionių Bažnyčių hierarchų viešai kritikuotas projektas, po svarstymo balsavo 61 Seimo narys, prieš – 37, susilaikė 15. Tam, kad įstatymo projektas būtų priimtas, Seimas turės balsuoti dar kartą.
Įstatymo projektas buvo priimtas socialdemokratų, liberalų, liberalcentristų, „prisikėlėlių”, „krikščionių” balsais. Tiesa, verta atkreipti dėmesį, kad jį palaikė ir Tėvynės sąjungai Seime atstovaujantys Rūta Rutkelytė, Gintaras Songaila bei Vida Marija Čigrijienė.
Pagal įstatymo projektą pagalbinį apvaisinimą atlikti būtų leidžiama tik tada, kai nevaisingumo negalima išgydyti jokiais gydymo būdais arba juos taikant nebus realios sėkmės tikimybės. Pagalbinis apvaisinimas naudojant lytinių ląstelių donoro, su kuriuo jo nesieja santuokos ar įstatymų nustatyta tvarka registruotos partnerystės ryšiai, ląsteles ir embriono donorystė būtų draudžiama.
Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti du pagalbinio apvaisinimo būdus: in vivo (moters kūne) ir in vitro (ne moters kūne). Pagal projektą pagalbinis apvaisinimas galėtų būti atliekamas tik pilnametei, veiksniai, sudariusiai santuoką ar įstatymų nustatyta tvarka įregistravusiai savo partnerystę ir ne vyresnei kaip 45 metų moteriai, kai ji ir jos pilnametis veiksnus sutuoktinis ar sugyventinis pateikia asmens tapatybę, amžių, santuokos ar partnerystės sudarymą liudijančius dokumentus.
Kaip nuspręsta po svarstymo plenariniame posėdyje, embrionų galėtų būti sukuriama ne daugiau kaip 10. Pagal įstatymo projektą kiek jų bus sukurta ir kiek vienu metu jų bus perkelta į moters gimdos ertmę, spręstų pagalbiniu būdu apvaisinama moteris ir jos sutuoktinis ar sugyventinis. Vieno pagalbinio apvaisinimo metu į gimdą galėtų būti įdedama ne daugiau kaip 3 embrionai.
Sukurti, tačiau pagalbinio apvaisinimo metu nepanaudoti embrionai galėtų būti laikomi lytinių ląstelių banke. Jie būtų laikomi ir naudojami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pagal sutuoktinių ar sugyventinių raštu pareikštą valią, bet ne ilgiau kaip 5 metus. Lytinės ląstelės, pagal projektą, taip pat galėtų būti laikomos lytinių ląstelių banke, bet ne ilgiau kaip 10 metų. Jos galėtų būti naudojamos tik pačių sutuoktinių ar sugyventinių pagalbiniam apvaisinimui. Būtent perteklinių embrionių kūrimas susilaukė didžiausios kritikos, nes tokiu būdu, vardan naujos gyvybės atsiradimo, žudomi apvaisinimo metu nepanaudoti embrionai.
Primename, kad Seimas turėjo apsispręsti, koks Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas bus priimtas. Buvo renkamasi iš alternatyvų, kurios gali būti vertinamos, kaip orientuota į pagarbą gyvybei ir jos apsaugą, ir orientuota į kuo mažiau reglamentuotą apvaisinimo procesą, kas, specialistų vertinimu, palanku ne tiek vaikelio norinčiai šeimai, kiek pagalbinį apvaisinimą atliekančioms klinikoms.
Įstatymo projekte taip pat numatoma įtvirtinti pagalbinio apvaisinimo paslaugų finansavimą. Pagal projekto nuostatas pagalbinio apvaisinimo procedūros būtų apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Parlamentarai neįsiklausė į Lietuvos gydytojų sąjungos perspėjimus, kad tokia finansavimo tvarka gali sužlugdyti Ligonių kasas ir tapti itin sunkia našta visai visuomenei.
