Seimas nusprendė daryti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto priėmimo pertrauką, pasibaigus darbotvarkėje numatytam laikui. Įstatymo projekto priėmimo procedūrą ketinama tęsti antradienį, birželio 28 d.
Šiuo įstatymo projektu siekiama nustatyti pagalbinio apvaisinimo sąlygas, būdus, tvarką, taip pat sutuoktinių ir įstatymų nustatyta tvarka įregistravusių savo partnerystę asmenų, kurių prašymu atliekamas pagalbinis apvaisinimas, ir pagalbinio apvaisinimo būdu gimusio vaiko teises.
Pagal įstatymo projektą atlikti pagalbinį apvaisinimą norima leisti tik tada, kai nevaisingumo negalima išgydyti jokiais gydymo būdais arba juos taikant nebus realios sėkmės tikimybės. Pagalbinis apvaisinimas naudojant lytinių ląstelių donoro, su kuriuo jo nesieja santuokos ar įstatymų nustatyta tvarka registruotos partnerystės ryšiai, ląsteles ir embriono donorystė būtų draudžiama.
Pagalbinis apvaisinimas galėtų būti atliekamas tik pilnametei, veiksniai, sudariusiai santuoką ar įstatymų nustatyta tvarka įregistravusiai savo partnerystę ir ne vyresnei kaip 45 metų moteriai, kai ji ir jos pilnametis veiksnus sutuoktinis ar sugyventinis pateikia asmens tapatybę, amžių, santuokos ar partnerystės sudarymą liudijančius dokumentus, medicininę pažymą, kurioje būtų nurodyti atlikti tyrimai, iki tol taikytas nevaisingumo gydymas.
Posėdyje priėmimo metu priimtomis pataisomis nuspręsta projekte įtvirtinti nuostatą, kad būtų leidžiama sukurti tik tiek embrionų, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters gimdos ertmę arba kiaušintakius, tačiau sukurtų ir perkeliamų embrionų skaičius negalėtų viršyti 3.
Kai dėl moters sveikatos būklės būtų neįmanoma sukurtų embrionų perkelti į gimdą ar kiaušintakius ir būtų tai patvirtinanti medicininė pažyma, sukurti embrionai galėtų būti laikomi lytinių ląstelių banke tol, kol moters sveikatos būklė leis juos perkelti į gimdą ar kiaušintakius. Kol sukurti embrionai būtų saugomi lytinių ląstelių banke, kiti embrionai tos pačios moters pagalbiniam apvaisinimui negalėtų būti kuriami.
Lytinės ląstelės, pagal projektą, taip pat galėtų būti laikomos lytinių ląstelių banke, bet ne ilgiau kaip 10 metų. Jos galėtų būti naudojamos tik pačių sutuoktinių ar sugyventinių pagalbiniam apvaisinimui.
Numatoma, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugos apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis klausimas būtų sprendžiamas Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
I.Degutienė: „Liberalųjį kelią siūlantys Seimo nariai nesuvokia, kuomet prasideda gyvybė”
Balsuodamas dėl įstatymo priėmimo pastraipsniui Seimas ketvirtadienį pritarė grupės Seimo narių siūlymui, kad embrionų leidžiama sukurti tiek, kiek jų vienu metu bus perkeliama į moters gimdą, ir ne daugiau trijų.
Šį pasiūlymą teikė A. Stancikienė, J. Šimėnas, P. Gražulis, L. Talmontas, A. Dumbrava bei D. A. Barakauskas.
Už tokį pasiūlymą balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 28, 18 susilaikė. Už balsavo didžioji dalis konservatorių ir „tvarkiečių”, „darbiečiai”, prieš buvo didesnė dalis socialdemokratų ir liberalų, Jungtinė liberalcentristų ir „prisikėlėlių” frakcija.
Seimui buvo pateikti du įstatymų projektai, ir iš pradžių svarstymo metu balsuodamas dėl daugiausiai diskusijų keliančios nuostatos – leisti ar drausti embrionų šaldymą – Seimas pasirinko gyvybei nepalankų kelią, leidęs sukurti iki 10 embrionų ir juos šaldyti.
Šio reglamentavimo priešininkai sako, kad tokiu būdu Seimas įteisintų gyvybės naikinimą. Ketvirtadienį pritarus jų pasiūlymui, gyvybei nepalankios nuostatos atsisakyta.
Projektą pristačiusi Sveikatos reikalų komiteto narė Agnė Zuokienė prašė daryti pertrauką ir projektą grąžinti komitetui, nes priėmimo metu iš esmės pakeistos jo nuostatos, tačiau tam Seimas nepritarė.
Tačiau vėliau pertraukos paprašyta tuo pagrindu, kad baigėsi įstatymo priėmimui darbotvarkėje numatytas laikas. Šiam pasiūlymui pritarta, prie projekto Seimas grįš antradienį.
Posėdžiui pirmininkavusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė įstatymo priėmimo procedūrą įvertino – „vienos aistros ir nėra sveiko proto”, o pasirinktą vadinamąjį konservatyvų variantą sakė esant kompromisiniu.
„Nenormali svarstymo procedūra, labai daug emocijų, labai sunku vesti tokį posėdį, kai yra vienos aistros ir nėra sveiko proto. Iš tiesų labai kontroversiškas įstatymo projektas todėl, kad susiduria du dalykai – ką vieni kalba apie vertybinius dalykus, apie embriono kaip gyvybės apsaugą ir apsisprendimą, kita pusė mano, kad gali būti kiek nori embrionų ir juos šaldyti ir naikinti, tai yra gyvybę naikinti, todėl tokios aistros ir užvirė”, – žurnalistams sakė I.Degutienė.
Ji sakė, jog liberalųjį kelią siūlantys Seimo nariai nesuvokia, kuomet prasideda gyvybė, o ketvirtadienį pasirinktą variantą sakė esant „išmintingu sprendimo būdu, komprominsiniu variantu, kad būtų ir gyvybės apsauga, ir nenukentėtų nevaisingi žmonės”.
„Aš visą laiką laikiausi ir laikausi tos nuostatos, aš esu medikė, ir žinau, kada prasideda gyvybė, ir niekada nebūsiu už jokios gyvybės naikinimą, ar tai būtų eutanazija, ar abortas”, – pridūrė parlamento vadovė.
Tačiau Vaisingumo asociacijos atstovė sakė, jog Seimui pasirinkus „konservatyvų” reglamentavimą šeimos dirbtinio apvaisinimo procedūroms vyks į kaimynines valstybes.
„Tokio įstatymo nei vienam pacientui nereikia, ir jei bus priimtas toks įstatymas, aš visus asmeniškai pakviesiu vyktį į kitas šalis ir ten gydytis. Man labai liūdna, kai partijos, deklaravusios paramą nevaisingoms šeimoms, šiandien atsuko joms nugarą. Matyt, prigąsdinti per naktį kai kurių personų, šiandien visiškai pakeitė nuomonę”, – sakė Vaisingumo asociacijos valdybos pirmininkė Rūta Vyšniauskaitė.
Balsavimo išvakarėse kai kurie Seimo nariai gavo Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus trumpąsias žinutes, kuriomis prašyta per balsavimą paremti Bažnyčios poziciją.
Pasak Vaisingumo asociacijos atstovės, priėmus tokį įstatymo variantą saugoma apvaisintos ląstelės gyvybė, tačiau pamirštama moteris, kurios gyvybei pavojus irgi gali kilti.
„Kas yra blogai – reikalavimas įsodinti tris embrionus be jokių išlygų, net jei jų negalima įsodinti. Tai kas tada, jei moteris praras visus tris vaisius, kurie jau implantavosi. Kas, jei ji praras gyvybę, kas atsakys? D.Mikutienė atsakys? Ne kiekviena moteris gali išnešioti tris embrionus”, – piktinosi R.Vyšniauskaitė.
„Reikalavimas apvaisinti tik tris kiaušaląstes yra tolygu pasmerkti moterį pastoviam gydymui, tai lygu moters negerbimui, moters netausojimui. Saugant tai, kas nė negimsta, pamirštama apie moters sveikatą ir gyvybę”, – reziumavo Vaisingumo asociacijos atstovė.
Liberaliųjų pataisų iniciatorė A.Zuokienė pasirinktą įstatymo variantą sakė esant valstybiniu lygiu įtvirtintu smurtu prieš moteris, o parlamentarus, anksčiau rėmusius liberalias pataisas, o prieš paskutinį balsavimą pakeitusius nuomonę, kaltino parsidavus.
„Aš manau, kad tai aukščiausiu mastu įtvirtintas smurto prieš moteris įstatymas, tai valstybinis smurtas prieš moteris. Šiuo metu yra priimta tai, kad galima sukurti tik tris embrionus, ir juos visus reikia susodinti, nepaisant to, kad galbūt matysim, kad bus apsigimimų, nepaisant to, kad moteriai grės daugiavaisis nėštumas. Netgi įdėjus tris embrionus, jie dar gali dalintis, ir būti dvyniai, ir moteris gali nešioti šešis”, – sakė A.Zuokienė.
Pasak parlamentarės, pasirinkus konservatyvųjį įstatymo projektą, pagalbos nevaisingos šeimos ieškos užsienyje. „Tokiu būdu mes stumiame savo moteris į medicininį turizmą, manau, visi mūsų pacientai pasidalins tarp Latvijos ir Estijos”, – sakė Seimo narė.
Ji tvirtino, jog daugelis parlamentarų balsuoti už gyvybei palankesnį projektą pasirinko dėl artėjančių rinkimų. „Ką sako visi politikai – jei nebūtų kitais metais rinkimų, visi balsuotumėm už. Jie pardavė savo balsą. Aš nebežinau, ką dar parduoti, sąžinė parduota, dabar jau parduoti ir balsai”, – kalbėjo Seimo narė.
Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl Dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo”.
Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo. Priėmus įstatymą, pagalbinio apvaisinimo procedūros, kaip ir kitos gydymo paslaugos, galės būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.
Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vaikų neturi daugiau nei 55 tūkst. vaisingo amžiaus (18-49 metų) šeimų, tuo metu epidemiologiniais skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų, ir kasmet jų padaugėja 2 tūkstančiais.
