Neįstengęs paeiti vyras vėl galės šokti

Kauno medicinos universiteto klinikų medikai, pirmą kartą Lietuvos medicinos praktikoje atlikę sudėtingą kraujagyslių operaciją, išgelbėjo ligonį nuo sunkios negalios: jam nebereikės amputuoti kojų.

Kelia sau iššūkius

Naujos medicinos technologijos sunkmečiu – sunkiai įsivaizduojamas reiškinys.

„Tai tarsi iššūkis, kurį, kaip ir kitų profesijų žmonės, savo darbe sau kelia medikai. Esame labai laimingi, tuos iššūkius įveikę”, – ne pompastiškai, o nuoširdžiai į klausimą, kodėl medikai be jokio papildomo atlygio savanoriškai užsikrauna sunkią naštą, atsako Kauno medicinos universiteto Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos skyriaus vadovas mokslų daktaras Linas Velička.

Jis su kolega Donatu Inčiūra atliko Lietuvoje nebandytą ir pasaulio klinikose dėl savo sudėtingumo retą kraujagyslių operaciją. Gydytojams gaila ligonių, dėl kraujagyslių patologijų kenčiančių skausmus, negalinčių gyventi visaverčio gyvenimo, prie kurio veda ne tik kraujagyslių protezų keliamos infekcijos, bet ir, jų neįveikus, būtinybė amputuoti kojas. Tai, anot Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovo L.Veličkos, yra geriau nei dėl nesiliaujančių ir neįveikiamų infekcijų, ardančių inkstus, kepenis ir kitus organus, laukti mirties. Klinikų medikai metė jai iššūkį.

„Gydytojas Linas Velička man taip pasakė: tau ši operacija bus pavojinga, man – sudėtinga. Ir paklausė, ar sutinku operuotis. Kito kelio nebuvo”, – prieš mėnesį gydytojo ištartus žodžius visam gyvenimui įsiminė kaunietis Kazimieras Rimašauskas.

Protezai imlūs infekcijoms

Gydytojo L.Veličkos pacientas K.Rimašauskas šiandien ne tik gyvas, bet ir atrodo visiškai sveikas, tvirtai vaikšto abiejomis kojomis ir jų nebeskauda. O buvo taip, kad 64-erių vyras, su artimaisiais nuvažiavęs į mišką uogauti ar grybauti, ne vaikščiojo, o šliaužiojo, rinkdamas gamtos gėrybes.

„Ką bekalbėti apie grybavimą, jei per kambarį nebegalėjau pereiti”, – prisimena K.Rimašauskas.

Jam operacija atlikta prieš mėnesį. Kasdien mąžta pooperacinių pjūvių, kurių kiekvieno ilgis – trečdalis metro, gėla. Vyras žino, kad pjūviai sugis ir tada jis net šokti galės. Jis – šokėjas, yra dalyvavęs respublikinėse dainų ir šokių šventėse.

K.Rimašauskas tikisi, kad tai buvo paskutinė operacija. Pirmąją jis ištvėrė prieš šešerius metus. Tuomet jam buvo implantuotos dirbtinės kraujagyslės, pakeitusios klubų arterijas – pilvo aortos šakas, kuriomis teka kraujas į kojas.

„Toje vietoje kraujagyslės buvo užsikimšusios, todėl jas teko keisti dirbtinėmis. Tačiau jos nėra maksimaliai patikimos: susidaro trombai arba jos išsiplečia ir gali plyšti, be to, yra imlios infekcijoms ir pradeda pūliuoti. Pastarosios komplikacijos būdingos 3–6 proc. operuotų pacientų. Iš sergančiųjų cukriniu diabetu – 10 proc.”, – aiškino gydytojas L.Velička.

Arterijas keičia venos

Trejus pastaruosius metus K.Rimašauskas dėl sintetinio kraujagyslių protezo sukeltos infekcijos ne kartą buvo operuotas, gydytas Kauno klinikose. Atsivėrusios kraujuojančios ir pūliuojančios žaizdos reikalavo kasdienės priežiūros ir gydymo. Du kartus buvo ištikę kraujoplūdžiai. Nuo nukraujavimo išgelbėjo Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties ir Klinikų medikai.

„Du kartus per dieną pats persirišdavau žaizdas, jas dezinfekuodavau jodo ir peroksido tirpalais. Mano organizmas netoleravo protezo, stūmė jį lauk. Kartą apčiuopiau išlindusį vamzdelio galiuką”, – sunkų laikotarpį prisimena K.Rimašauskas.

Taip ilgai tęstis negalėjo.

Belgijos kraujagyslių chirurgas profesorius Andre Nevelstinas yra ištobulinęs šių komplikacijų gydymo metodą: supūliavęs kraujagyslių protezas pakeičiamas giliosiomis kojų venomis. Jų dalis, maždaug po 35 cm, išimama iš šlaunų, vienas galas susiuvamas, imituojant pilvo aneurizmos išsišakojimą, ir įsiuvamas prie aortos pilve. Apatiniai galai prisiuvami abipus kirkšnyse prie arterijų. Taip kraujas iš aortos teka į kojas.

O kaip kraujas teka kojomis, jei venų jose nebėra?

„Visos kraujagyslės yra reikalingos. Tačiau yra nustatyta, iš kur ir kiek jų imti mažiau pavojinga, mažiau žalos. Venų kraujotaka persiformuoja kitomis kraujagyslėmis. Tai sveikatai problemų nesukelia”, – atsako gydytojas L.Velička ir pateikia visiems žinomą pavyzdį, kai iš kojų imamos paviršinės venos perkeliamos prie širdies, esant širdies kraujagyslių išemijai.

Paviršinės kojų venos klubų arterijoms pakeisti netinka, nes jų diametras – 4–5 mm, o klubų arterijų – maždaug 1 cm.

Operavo septynias valandas

Naujoji operacija sudėtinga tuo, kad vienu metu reikia išoperuoti ir į kitą vietą implantuoti giliąsias kojų venas bei pašalinti supūliavusį protezą. Uždelsus ir pavėlavus atkurti kraujotaką kojose jos gali gangrenuoti.

„Taip ligonis netektų kojų”, – ne gąsdina, bet metodo riziką įvardija gydytojas L.Velička.

Anksčiau buvo keliama užduotis išsaugoti ligonio gyvybę, aukojant galūnes, nes ligoniai mirtų dėl infekcijos sukeltų organų pažeidimų.

Operaciją naujuoju metodu planuota atlikti dviem etapais: iš pradžių išimti venas, stabilizuoti kraujavimą, o kitą dieną jomis pakeisti protezus.

„Tačiau sekėsi labai gerai, operaciją atlikome per vieną dieną”, – džiaugiasi gydytojas L.Velička.

Ligonį operavo septynias valandas. Kraujagyslių chirurgas L.Velička pripažino, kad ryžtis šiai operacijai reikėjo drąsos. Jos įkvėpė darni komanda: mikrobiologai, padedantys parinkti vaistus, radiologai, anesteziologai, slaugytojos.

Kodėl užkalkėjo klubų venos, K.Rimašauskas nežino. Šiandien jam svarbu, kad greičiau sustiprėtų, nes kol kas, vos paėmus į rankas bent kiek didesnio svorio nešulį, ima dusti, kažkas sugniaužia krūtinę. Gal kraujotaka dar neatkurta?

Ar negalima panaudoti donorų venų, užuot pjausčius kojas? Į šį klausimą gydytojas L.Velička atsako neigiamai. Net ir autologinėmis giliosiomis venomis, jei jos pažeistos, pakeisti klubų arterijų negalima.