Sergamumas onkologinėmis ligomis didėja, tačiau politikai susirūpinę kitkuo. Seimas ir Vyriausybė pešasi nesutardami dėl vėžio, kurio gydymas įkainotas brangiai, institucijų pavaldumo, statuso, vietos.
Vyriausybė neklauso Seimo
Opozicinės Seimo Darbo partijos, Lietuvos socialdemokratų partijos ir „Tvarka ir teisingumo” partijos frakcijos praėjusią savaitę inicijavo diskusiją dėl Nacionalinio vėžio instituto steigimo ir onkologinėmis ligomis sergantiems ligoniams teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo. Diskusijos iniciatoriai kėlė klausimą, dėl kokių priežasčių nevykdomas Seimo nutarimas dėl Nacionalinio vėžio instituto steigimo ir ką reikia daryti, kad ledai galų gale pajudėtų.
Nutarimą nuo šių metų sausio 1-osios reorganizuoti Vilniaus universiteto Onkologijos institutą į valstybinį mokslinių tyrimų institutą – Nacionalinį vėžio institutą, kurio sudėtyje būtų klinika, Seimas priėmė pernai. Praėjo beveik pusmetis, bet iki šiol nutarimas neįvykdytas.
Mat Vyriausybė nusprendė kitaip. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos sukurtą planą priimtas nutarimas Vilniaus universiteto onkologijos institutą išskaidyti į Onkologijos ligoninę ir Lietuvos onkologijos institutą. Pastaruoju metu iškelta dar viena versija: sveikatos apsaugos viceministras Gintaras Valiukonis pasiūlė Nacionalinį vėžio institutą steigti Kaune.
„Visą laiką eskaluojamos kalbos apie Santariškėse esantį Onkologijos institutą kaip apie kažkokį ypatingą. Norėčiau pasakyti, kad Kaune onkologijos srities mokslininkų ir gydomų pacientų yra daugiau negu Vilniuje”, – aiškino G.Valiukonis.
Tradicijos prieš naujoves
Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktorius profesorius Konstantinas Povilas Valuckas į klausimą, kur turi būti Nacionalinis vėžio institutas, atsakė klausimu: o kur dar jis turėtų būti? „Jau 75-eri metai Lietuvos onkologijos centras yra Vilniuje. Kiek kardiologija sukoncentruota Kaune, tiek onkologija – Vilniuje”, – pastebėjo profesorius K.P.Valuckas.
Jo nuomone, Vilniuje sukaupta onkologinių ligonių gydymo patirtis ir geriausi specialistai, sukurta bazė. Kam esą visa tai griauti ar kažkur perkelti? Tokios idėjos profesoriui atrodo absurdiškos.
Vilniaus universiteto Onkologijos instituto kolektyvas nesutinka ir su Vyriausybės sprendimu instituto ligoninę atskirti ir įjungti į Santariškių klinikas. Šias reorganizavimo sąlygas institutas yra apskundęs ir vyksta teisminiai ginčai. Tai stabdo instituto pertvarkos procesą pagal Seimo nutarimą.
„Bendros kalbos nerandame, kada teismo procedūros baigsis – nežinau”, – susiklosčiusią situaciją apibendrino Onkologijos instituto direktorius K.P.Valuckas.
Jo nuomone, nieko keisti nereikia, tik sukurti naujus Nacionalinio vėžio instituto įstatus. Tačiau Vyriausybė nesutinka su Seimo sprendimu dar ir todėl, kad pagal dabar galiojančius įstatymus ligoninė, kuri yra Onkologijos instituto padalinys, negali būti biudžetinė įstaiga, kokia yra institutas.
Kauniečiai – irgi garsūs
Kauno medicinos universiteto Onkologijos klinikos vadovės profesorės Elonos Juozaitytės nuomone, svarbiausia ne tai, kuriame Lietuvos mieste yra mokslo institutas.
„Esminiai klausimai yra onkologijos mokslo plėtra, tinkama medicinos pagalba ligoniams ir išteklių taupymas, kad jie nebūtų švaistomi dubliuojant paslaugas”, – tris pagrindinius uždavinius išvardijo profesorė E.Juozaitytė.
Anot jos, pasaulyje mokslo institutams keliami labai aukšti reikalavimai ir visai nesvarbu, prie kokios – specializuotos ar multidisciplininės – ligoninės jie yra. Tai, kad onkologijos mokslą Lietuvoje reikia plėtoti – anot profesorės E.Juozaitytės, nediskutuotinas teiginys.
Profesorė pastebėjo: mokslas plėtojamas ir Vilniuje, ir Kaune. Kauno medicinos universitete per pastaruosius penkerius metus parengtos ir apgintos 24 disertacijos onkologijos tematika, onkologijos specialistai yra išspausdinę daugybę straipsnių pasaulio mokslo spaudoje. Tai liudija kauniečių mokslininkų lygį. Tad ir Kauno medicinos universiteto klinikose, ir Onkologijos ligoninėje Kaune taikomi naujausi gydymo metodai.
Sergamumas ir finansavimas
Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis. Vadinasi, kasdien beveik 50 žmonių išgirsta vėžio diagnozę, šia liga mūsų šalyje serga apie 70 tūkst. gyventojų. Beveik 20 proc. mirčių priežastimi yra vėžys. Šia liga sergantys ligoniai ir Vilniaus, ir Kauno onkologijos ligoninėse gydoma vienodai, tik sergančiųjų centrinės nervų sistemos onkologinėmis ligomis Kaune gydoma daugiau. Vilniaus universiteto onkologijos instituto finansavimui šiais metais sumažėjus 6 mln. litų, buvo atsisakyta 64 lovų.
