Informuojame, kad Marijampolės visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2011 m. sausio 10 d. apskrityje užregistruotas susirgimų trichinelioze protrūkis.
Marijampolės apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybai atlikus tyrimą dėl tikėtino trichineliozės židinio, paaiškėjo, kad visi susirgusieji vartojo rūkytus mėsos gaminius iš privataus ūkio. Ūkio savininkai lapkričio mėn. pabaigoje paskerdė pačių augintą dviejų metų kiaulę, iš kurios mėsos pagamino rūkytus mėsos gaminius, kitą skerdienos dalį užšaldė, tačiau mėsos tyrimo dėl trichineliozės neatliko. Ūkio savininko teigimu, jo pagamintus rūkytus mėsos gaminius galėjo valgyti apie 40 įvairaus amžiaus žmonių, į Marijampolės teritorijos asmens sveikatos priežiūros įstaigas iki šiol kreipėsi 32 ligoniai, visiems diagnozuota trichineliozė.
Tyrimo metu nustatyta, kad trichineliozės atsiradimo ūkyje priežastis – graužikai. Ūkiui šiuo metu taikomi veterinariniai apribojimai trichineliozės atžvilgiu. Kiaulienos ir jos produktų likučiai, surinkti ūkyje ir iš vartojusių mėsą ar rūkytus mėsos gaminius žmonių, nukreipti sunaikinti.
Remiantis statistiniais duomenimis, žmonių trichineliozė Lietuvoje plinta per infekuotą trichinelėmis kiaulieną ir šernieną. Daugiau nei 50 proc. visų susirgimų įvyksta dėl namų ūkyje užaugintų infekuotų kiaulių mėsos, kuri nebuvo tikrinta dėl trichineliozės. Tokie židiniai dažniausiai apima nemažą užsikrėtusių žmonių skaičių, nes dažnai, ypač prieš šventes, skerdiena padalinama giminėms, pavaišinami draugai ir kaimynai. Žmonės šia parazitine liga užsikrečia vartodami žalią ar nepakankamai termiškai apdorotą užsikrėtusių gyvūnų mėsą.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena gyventojams, kurie augina ir namuose skerdžia kiaules, jog būtina ištirti trichineliozės atžvilgiu kiekvieną jų paskerstą kiaulę. Tyrimus dėl trichineliozės Lietuvoje atlieka Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Maisto produktų mikrobiologinių tyrimų skyrius bei jo teritoriniai padalinai Panevėžyje, Šiauliuose ir Kaune, teritorinių valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų laboratorijos bei privatūs veterinarijos gydytojai.
Ką reikėtų daryti norint išvengti užsikrėtimo trichinelioze?
• Svarbiausia tikrinti užaugintų kiaulių ar sumedžiotų šernų skerdieną dėl trichineliozės. Reikia nupjauti gabaliuką (apie 100 gramų) raumenų (geriausiai diafragmos, liežuvio, tarpšonkaulinių raumenų) ir nunešti į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratoriją. Tik gavus neigiamą atsakymą galima vartoti mėsą maistui.
• Nereikia bijoti pirkti mėsą parduotuvėse ar turgavietėse, visa čia prekiaujama mėsa yra tikrinama dėl trichineliozės. Tačiau nepirkite nelegaliai pardavinėjamos mėsos, nesusigundykite pigesne mėsa. Kilus įtarimui, paprašykit, kad jums parodytų veterinarijos laboratorijos spaudą ant mėsos.
• Svarbu ir mėsos paruošimo būdas. Mažiau pavojinga yra valgyti troškintą ar virtą mėsą. 250 gramų dydžio mėsos gabaliukus reikia virti 1–1,5 valandos. Aukštoje temperatūroje trichinelės žūna gana greitai, jei karštis jas paveikia tiesiogiai. Kai patiekalams ruošti naudojami dideli mėsos gabalai, juose esančios lervos nepakankamai paveikiamos temperatūros ir gabalo viduje lieka gyvybingos. Taip pat trichinelės išlieka gyvybingos, jei mėsa rūkoma, sūdoma ir panašiai. Žaliai ir virtai mėsai reikia naudoti atskiras pjaustymo lenteles, po žalios mėsos malimo mėsmalę gerai išplauti, nuplikyti karštu vandeniu ir tik tada naudoti kitų produktų malimui.
• Graužikai yra pagrindiniai trichineliozės platintojai gamtoje, todėl būtina ūkiuose naikinti graužikus.
• Kiaules gali užkrėsti ir medžiotojai, kai jie laukinių gyvūnų mėsa šeria savo kiaules. Todėl griežtai draudžiama kiaules šerti žaliomis medžioklės laimikių atliekomis, kurios gali būti užkrėstos trichinelėmis.
• Sumedžiotų arba kritusių laukinių plėšrūnų, graužikų, valkataujančių šunų ir kačių lavonus reikia sudeginti arba giliai užkasti, kad jų nesuėstų kiaulės ar kiti laukiniai gyvūnai.
SAM ir VMVT informacija