Rawpowders

Lietuvos farmacininkams – išskirtinės teisės

Lietuvoje galioja gamintojų atsakomybės principas – gamintojai ir importuotojai privalo finansuoti atliekų tvarkymą. Tiesa, ne visi. Už pasenusių vaistų surinkimą ir utilizavimą iš skylėto biudžeto priversta mokėti valstybė ir vaistinės.

Senos žaizdos sunkiai gyja

Valstybės kontrolė Sveikatos apsaugos ir Aplinkos ministerijoms bei Vyriausybei priekaištauja, kad stringa vaistų ir kitų farmacinių preparatų surinkimas ir utilizavimas. Maža to, naujausio valstybės auditorių tyrimo išvadose teigiama, kad neveikia ne tik farmacinių, bet ir apskritai visų medicininių atliekų tvarkymo sistema. Esą nuo 2006 m., kai buvo priimtas Farmacijos įstatymas, nedaug kas tepasikeitė ir šioje srityje toliau vyrauja chaosas.

2008 m., kai buvo keičiamas Farmacijos įstatymas, viena problema išspręsta. Valdžia įpareigojo vaistines iš gyventojų priimti pasenusius vaistus, kad šie nebemestų jų į bendrus konteinerius ir nenuleistų į kanalizaciją.

Tačiau šio įstatymo pataisose taip pat buvo numatyta, kad už farmacinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bus mokama iš valstybės biudžeto.

Kiti gamintojai ir importuotojai (pavyzdžiui, elektronikos, alyvų, elementų, akumuliatorių, automobilių, pakuočių) privalo patys finansuoti savo sektoriuose susidarančių atliekų surinkimą ir utilizavimą. Tai – vadinamasis gamintojų atsakomybės principas.

Už tvarkymą moka patys

Tiesa, tiek Aplinkos, tiek Sveikatos apsaugos ministerijų specialistai tikina, kad tiesiogiai biudžete nenumatyta atskira eilutė farmacinėms atliekoms tvarkyti, tad nė viena ministerija esą nežino, kiek konkrečiai išleidžiama šiam reikalui.

Kol kas tiek vaistinės, tiek ligoninės ar kitos gydymo įstaigos už šių preparatų surinkimą ir naikinimą moka iš savo kišenės, mat dar nepatvirtinta farmacinių atliekų surinkimo, tvarkymo ir apmokėjimo tvarka.

Trumpai tariant, šiuo metu gerokai apsunkinamas gyvenimas vaistinėms, iš skylėto šalies biudžeto ligoninėms tenka skirti daugiau pinigų. O farmacininkai džiaugiasi išskirtinėmis sąlygomis ir prie pasenusių vaistų tvarkymo neprisideda nė centu.

Užstojo gamintojus

Aplinkos ministerija dar 2008 m. buvo siūliusi farmacijoje, kaip ir kituose ūkio sektoriuose, įgyvendinti gamintojų atsakomybės principą. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija, vadovaujama Rimvydo Turčinsko, tąkart nepritarė šiam siūlymui ir pareiškė, kad medicininių atliekų surinkimas ir tvarkymas turi būti finansuojamas iš biudžeto.

Šiuo metu Seimo kanceliarijos stalčiuose parlamentarų dėmesio laukia naujos Farmacijos įstatymo pataisos. Tačiau nuostata, kad už farmacinių atliekų tvarkymą turi mokėti valstybė, niekur nedingo.

„Farmacijos bendrovės jokios įtakos ministerijos priimtam sprendimui neturėjo. Būtų neracionalu nustatyti, kad naikintinų vaistų tvarkymo išlaidas turi apmokėti vaistų gamintojai ar platinimo įmonės, nes gamintojai padidintų vaistų kainas. Skirtingai nei kitų prekių, pvz., elektronikos, vaistų kainodara yra griežtai reglamentuota, t. y. nustatyti maksimalūs didmeniniai ir mažmeniniai prekybos antkainiai, todėl nauja prievolė apmokėti iš gyventojų surinktų naikintinų vaistų tvarkymo išlaidas labai varžytų šį verslą”, – dienraščiui teigė Sveikatos apsaugos ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Giedrė Maksimaitytė.

Taigi pagal dabar galiojančius teisės aktus vaistų gamintojai įpareigoti tvarkyti ir atsiskaityti tik už vaistų pakuotes. Vaistų naikinimo finansuoti jie neprivalo. Tiesa, Aplinkos ministerijos teigimu, net ir pakuočių surinkimas bei perdirbimas vyksta gana prastai.

Našta vaistinėms

„Mes siūlėme, kad pasenusius vaistus iš gyventojų priimtų vaistinės, o tolesnį šių atliekų surinkimą, transportavimą ir perdirbimą arba utilizavimą kompensuotų vaistų gamintojai. Mums atrodė, kad toks kelias yra vienas geriausių, nes farmacininkai būtų lygūs su kitais gamintojais, o valstybei nebūtų užkraunama našta. Bet Sveikatos apsaugos ministerija užprotestavo, nes reikėjo apginti vargšus skurstančius farmacininkus. Ir šis mūsų pasiūlymas buvo atmestas, liko tik pirmoji jo dalis”, – dienraščiui pasakojo Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Vilma Karosienė.

Anot jos, užkrauti farmacinių atliekų tvarkymą vien vaistinėms yra mažų mažiausiai neteisinga, nes tas atliekas reikia rūšiuoti, reikia patalpų joms laikyti ir t. t. „Tai ir finansinė našta, ir nemaža atsakomybė. Vaistinės turėtų būti tarpininkės, ta vieta, kur gyventojai galėtų atnešti nebenaudojamus preparatus”, – aiškino V.Karosienė.

Ji pridūrė, kad atliekoms, kurios susidaro gydymo įstaigose, pritaikyti gamintojo atsakomybės principą yra labai sunku. Taigi šių atliekų tvarkymą neišvengimai tenka finansuoti iš biudžeto.

„Eurovaistinės” komunikacijos specialistas Simas Lilas patikino, kad iš gyventojų bendrovė nemokamai priima visus vaistus ir savo lėšomis finansuoja jų perdavimą farmacinių atliekų tvarkymo įmonei. Tokia paslauga įmonei per metus esą kainuoja apie 2 tūkst. litų. Tai nedidelė suma, tačiau surinktų vaistų tvarkymas reikalauja ir papildomo darbo, mat jie turi būti surūšiuoti, tinkamai įpakuoti ir paženklinti.

Neteisinga, bet malonu

Net patys vaistų gamintojai pripažįsta, kad farmacinių atliekų tvarkymą užkrauti vien ant vaistinių ir ligoninių pečių nesąžininga. Esą vaistai ir kiti preparatai neturėtų būti išimtis ir jų surinkimu bei naikinimu turėtų rūpintis visi rinkos dalyviai. Tačiau farmacininkai neketina savanoriškai prisidėti prie atliekų tvarkymo.

„Dabar veikianti sistema yra palanki gamintojams, bet, reikia pripažinti, ji tikrai nelabai teisinga. Tačiau patys gamintojai prie šių atliekų tvarkymo savo iniciatyva neprisidės, nes nereikalauja jokie teisės aktai. Medicininių ir farmacinių atliekų tvarkymo sistema apskritai labai prastai reglamentuota. Prie šių dalykų reikėtų grįžti”, – dienraščiui sakė Vaistų gamintojų asociacijos direktorius Albertas Bertulis ir pridūrė, kad jei įstatymai įpareigos gamintojus finansuoti atliekų tvarkymą, jie tai ir darys, tačiau išlaidas priskaičiuos prie vaisto savikainos.


Medicininių atliekų tvarkymo sistema neveikia

Valstybės kontrolės išvadose skelbiama, kad nors Farmacijos įstatymas įsigaliojo dar 2006 m., iki šiol nepatvirtinta farmacinių atliekų surinkimo, tvarkymo ir apmokėjimo tvarka, nenustatyti medicininių atliekų, susidarančių teikiant gyvūnų sveikatos priežiūros paslaugas, tvarkymo reikalavimai. Perdirbamų medicininių atliekų kiekis nesiekia nė pusės procento visų medicininių atliekų, nes dabartinė medicininių atliekų tvarkymo sistema neskatina rūšiuoti ir perdirbti medicininių atliekų, jos dažnai šalinamos su bendromis atliekomis ir kelia pavojų aplinkai, gyvūnams, žmonėms.

Šalyje neišvystyta ir pavojingų atliekų šalinimo infrastruktūra – nėra nė vieno pavojingų atliekų sąvartyno, Vilniuje veikia vienintelė medicininių atliekų deginimo įmonė. Šiaulių rajone pastatytas deginimo įrenginys, turėjęs pradėti veikti 2008 m., atliekant auditą (auditas baigtas 2010 m. lapkričio 17 d.) dar nebuvo eksploatuojamas. Dėl to sveikatos priežiūros įstaigos, perduodančios deginti medicinines atliekas vienintelei įmonei šalyje, patiria didesnes jų tvarkymo išlaidas. Vilniaus sveikatos priežiūros įstaigos už tokių atliekų šalinimą įmonei moka ne miesto savivaldybės nustatytą kainą – beveik 2 tūkst. litų už toną be PVM, bet nuo 1,3 iki 15,8 karto brangiau.


Medicininių atliekų rūšys

– Farmacinės atliekos: vaistai, vakcinos, dezinfekuojamosios medžiagos, kt.

– Biologinės atliekos: per operacijas pašalintos kūno dalys, kraujas, negyvagimiai, kt.

– Izoliuotų ir užkrečiamųjų ligų skyrių atliekos.

– Vienkartinės atliekos: skalpeliai, adatos, švirkštai, kt.

– Radioaktyviosios ir kitos pavojingos medicininės atliekos: gyvsidabrio termometrai, liuminescencinės lempos.


Medicininių atliekų kiekis, susidarantis sveikatos priežiūros įstaigose įstaigose (tonomis)

Atliekų pobūdis / Metai 2006 2007 2008 2009

Infekuotos 893,4 1160,1 1129,3 1140,9

Vienkartiniai gaminiai 397,1 445,5 361,1 333,7

Aštrūs daiktai 85,8 88,3 89,9 87,1

Kūno dalys ir organai 49,1 43,9 35,7 41,05

Netinkami naudoti vaistai 14,5 5,5 13,8 15,5


Farmacinių atliekų surinkimas

Metai 2006 2007 2008 2009

Kiekis (tonomis) 145 88,9 45,3 31,3


Sveikatos priežiūros įstaigų medicininių atliekų tvarkymo išlaidos

Metai Suma (tūkst. litų)

2006 2670,7

2007 4073,8

2008 5030,8

2009 5278,4

*2008–2009 m. išlaidos medicininėms atliekoms tvarkyti išaugo 5 proc., o gautos lėšos iš sveikatos draudimo fondo asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti sumažėjo 2 proc. Tai rodo, kad išaugusios medicininių atliekų tvarkymo išlaidos apmokėtos sumažinus finansavimą kitoms sveikatos priežiūros paslaugoms.

Šaltinis: Valstybės kontrolė


Diena.lt

TAIP PAT SKAITYKITE