Pasibaigusių metų statistika byloja apie liūdną vaizdą: kauniečiai mažiau tuokėsi, tačiau beveik taip pat uoliai kaip ir lig šiol skyrėsi.
Kas mus atgraso nuo vedybinių saitų – prastesnė ekonominė padėtis, naujos gyvenimo būdo mados?
Pakilo gimimų kreivė
Naujausiais Civilinės metrikacijos biuro duomenimis, per visus 2010-uosius suskaičiuoti 4335 naujagimiai – devyniais mažyliais daugiau nei 2009 m. Vien Kauno medicinos universitetinėse klinikose (KMUK) gimė 3646 vaikai.
„Iš jų – 135 dvynukai ir penki trynukai”, – padaugėjusiais daugiavaisių nėštumų atvejais džiaugėsi KMUK atstovė spaudai Eglė Žemaitienė. Pasaulį šioje gydymo įstaigoje išvydo 1696 berniukai ir 1950 mergaičių.
Nepaisant ne itin išaugusio gimstamumo, prie altoriaus žengė kur kas mažiau porų. 2010-aisiais aukso žiedus movė ir amžiną meilę vieni kitiems prisiekė 2180 porų. 2009 m. jų buvo 2392.
Pasak Civilinės metrikacijos biuro darbuotojų, praėjusiais metais skirtingais keliais pasuko 1109, 2009 m. – 1111 porų.
Kalta vertybių kaita
Nesutapę charaktariai ir interesai, amžiaus skirtumas, vėliau teismai ir turo dalybos – baimindamiesi galimų padarinių žmonės apsisprendžia gyventi po vienu stogu, tačiau nesukūrę šeimos?
Anot Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros lektoriaus Visvaldo Legkausko, galima teigti, kad santuoka – ekonominis vienetas. Pagrindinis šio darinio variklis, anot jo, deja, ne meilė. „Pastaroji – pagrindinis santykių variklis. Vedybų – ekonominiai įstatymai”, – pabrėžė socialinių mokslų daktaras.
Tuo metu, kai visuomenė gyvena sunkiau, t.y. tiek sunkiau, kad gyventi dviese yra pigiau nei vienam, žmonės tuokiasi. XX a. antrojoje pusėje, pakilus visuomenės gyvenimo lygiui, poreikio tuoktis dėl ekonominių priežasčių neliko.
Be kita ko, išaugo visuomenės tolerancija platesniam gyvenimo būdų spektrui. Kadaise turėdavę mokėti didesnius mokesčius už tai, kad nesukūrė šeimos, dabar viengungiai laikomi savotiškais supermenais. Toleruoti žmonės ėmė ir gyvenimą nesusituokus.
„Žiūrint iš psichologinės pusės, sprendimą gyventi nesusituokus dalis žmonių traktuoja kaip bandymą: jei nepasiseks kartu gyventi susimetus, kam tuoktis ir vėliau griauti šeimą?” – socialinių mokslų daktaras įsitikinęs, kad taip manydami žmonės smarkiai klysta.
Esą poros, kurios susituokia po vadinamojo bandymo nebūna tvirtesnės už tas, kurios tuokiasi iki tol negyvenusios kartu.
Statistikai – ne orakulai
Žmonės tuokiasi ir skiriasi. Vieni išgyvenę vos kelis mėnėsius, kiti – kelerius metus. Nepraeina nė metai, o ant jų pirštų spindi nauji žiedai. V. Legkausko manymu, taip atsitiko todėl, kad pasikeitė žmonių vertybės. „Nebeliko aukojimosi. Paprašykite tūkstančio vidutinių žmonių išvardyti dešimt pagrindinių vertybių. Aukojimasis ten bus labai labai toli, – neabejojo pašnekovas. – Šiuolaikinis žmogus nemato reikalo vargti dėl vaikų, veržtis diržų dėl valstybės socialinio stabilumo. Pagrindinė vertybė dabar – individo laimė. Ir jei aš esu nelaimingas santuokoje skiriuosi.”
Svarbus dar vienas momentas – amžius. Kuo jaunesnis žmogus nusprendžia tuoktis, tuo dažniau jis neapgalvoja dalykų, kuriuos gerai apsvarsto vyresnės poros. „Jei galvojate, kad reikia tuoktis dabar, nes vėliau bus sunku apsispręsti, pagalvokite, ar verta žengti šį žingsnį”, – patarė V. Legkauskas.
Aukštyn kylanti skyrybų kreivė, pasak jo, yra susijusi su jaunystės ekspromtu: kuo jaunesnė pora tuokiasi, tuo didesnė tikimybė, kad jie išsiskirs. „Tai nereiškia, kad susituokusieji 25-erių gyvens santuokoje trumpiau nei tie, kurie susituokė 35-erių. Jei prie altoriaus žengėte iki 20-ies, šansų išgyventi kartu ilgai – labai mažai”, – užtikrino specialistas.
Paklaustas, ar žvelgiant į 2010-ųjų statistiką galima prognozuoti, kad, bėgant metams, savokai „šeima” lemti išnykti, socialinių mokslų daktaras tai griežtai paneigė: visos prognozės, kai, paėmus statistinę tendenciją, padauginus ją iš metų skaičiaus pasakoma, kada iš Lietuvos emigruos paskutinis lietuvis, yra visiška nesąmonė.
„Statistika gali sustoti, grįžti atgal arba pagreitėti. Žmonės kaip ieškojo antrosios pusės, taip ir ieškos, kaip gimdė vaikus, taip ir gimdys. Tie, kurie jaučiasi saugiau, turės jų daugiau, tie, kurie nesijaučia tokie saugūs – mažiau”, – konstatavo V. Legkauskas.