Dirbtinio intelekto pokalbių sistemos beveik pusei Lietuvos gyventojų jau yra tapusios informacijos apie sveikatą šaltiniu. „Lietuvos draudimo“ inicijuotas gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad sveikatos priežiūros ir gydymo klausimais su tokiomis sistemomis, kaip „ChatGPT“ ar „Gemini“ konsultuojasi 49 proc. šalies gyventojų. Visgi ekspertai įspėja – kad ir kokius įtikinamus atsakymus gali pateikti pokalbių robotas, tai nėra patikimas informacijos šaltinis nei ligos diagnozei, nei galimam gydymui.
Remiantis tyrimo rezultatais, norėdami sužinoti rūpimus atsakymus apie ligų simptomus, negalavimų priežastis, tyrimų rezultatus ir gydymo būdus, su dirbtiniu intelektu (DI) dažnai konsultuojasi 15 proc. respondentų, dar 34 proc. nurodo tai darantys kartais.
„Visgi svarbu aiškiai atskirti − ši technologinė priemonė gali padėti rasti ir suprasti bendro pobūdžio informaciją, bet ji nėra sveikatos priežiūros specialistas ir neprisiima atsakomybės už žmogaus gydymą. Juo labiau atskleidę konfidencialią informaciją apie savo sveikatą, žmonės negali būti tikri dėl jos saugojimo ir konfidencialumo“, – sako Audrius Zinevičius, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas.
Gali padėti pasiruošti vizitui
Šeimos gydytoja Elena Šukė antrina, kad DI gali būti naudingas, kaip pirmasis bendro pobūdžio informacijos šaltinis. Jis gali paprastai paaiškinti sudėtingus medicinos terminus, padėti pasiruošti vizitui ar sudaryti klausimų gydytojui sąrašą.
Vis dėlto, pasak gydytojos, didžiausia rizika kyla tuomet, kai pokalbių roboto atsakymas priimamas kaip diagnozė arba juo remiantis savarankiškai sprendžiama dėl gydymo.
„Pokalbių roboto pateikiamas rezultatas priklauso nuo jam suteiktos informacijos, o pacientas gali nežinoti, kuris simptomas, vartojamas vaistas ar ankstesnė diagnozė yra svarbūs paminėti. Todėl atsakymas gali atrodyti logiškas, tačiau būti klaidingas konkretaus žmogaus atžvilgiu“, – perspėja E. Šukė.
Pasak šeimos gydytojos, 2025 m. paskelbta sisteminė apžvalga ir metaanalizė parodė, kad didžiųjų kalbos modelių diagnostinis tikslumas skirtingose medicinos srityse smarkiai skyrėsi, o bendras jų tikslumas vis dar neprilygo sveikatos priežiūros specialistams.
„Ypač pavojingos yra praktikoje pastebimos situacijos, kai žmogus, vadovaudamasis pokalbių roboto atsakymu, nusprendžia nevartoti paskirtų vaistų, savarankiškai pakeičia jų dozę arba atidėlioja konsultaciją. Pasitaiko ir priešingų atvejų – DI pateikia ilgą retų diagnozių ar tyrimų sąrašą, kuris žmogui sukelia stiprų nerimą ir paskatina atlikti mediciniškai nepagrįstus tyrimus“, − sako E. Šukė.
Kada reikia nedelsiant kreiptis pagalbos
Pasak gydytojos, DI atsakymais nereikėtų kliautis tais atvejais, kai delsimas gali kelti pavojų sveikatai ar net žmogaus gyvybei.
„Pajutus krūtinės skausmą, dusulį, staigų vienos kūno pusės silpnumą, kalbos ar sąmonės sutrikimą, patyrus stiprią alerginę reakciją, gausiai kraujuojant ar atsiradus labai stipriam, neįprastam skausmui, reikia kreiptis skubiosios pagalbos, o ne tęsti pokalbį su robotu. Itin atsargiai DI patarimus reikėtų vertinti ir kalbant apie vaistų dozes, nėštumą, mažų vaikų sveikatą, sudėtingas ligas ar psichikos sveikatos krizes“, – sako gydytoja.
E. Šukė pabrėžia, kad gydytojas, skirtingai nei DI pokalbių robotas, gali stebėti žmogaus būklę, atlikti fizinį ištyrimą, pamatuoti gyvybinius rodiklius ir pastebėti tai, ko pats pacientas nelaiko svarbia indikacija.
„Kartais diagnozę gali pakeisti nedidelė detalė – pakitusi odos spalva, kvėpavimo pobūdis, pilvo skausmingumas, neurologinis simptomas ar elgesio pokytis. DI šios informacijos paprasčiausiai neturi, nes apie žmogaus sveikatos būklę sprendžia tik iš parašyto teksto“, – sako gydytoja.
Kas atsakingas už sveikatos duomenų konfidencialumą
„Lietuvos draudimo“ ekspertas Audrius Zinevičius atkreipia dėmesį, kad konsultuojantis su DI svarbu įvertinti ne tik medicininio atsakymo patikimumą, bet ir kitą ne mažiau svarbesnį aspektą − pateikiamų duomenų saugumą. Informacija apie žmogaus sveikatą priskiriama specialios kategorijos asmens duomenims.
„DI pokalbių roboto platforma nėra gydytojo kabinetas – jo teikėjui paprastai netaikoma tokia pati profesinės medicinos paslapties pareiga, kaip gydytojui ar gydymo įstaigai. Konkretūs informacijos saugojimo terminai bei naudojimo sąlygos priklauso nuo pasirinktos platformos ir privatumo nustatymų. Kai kuriais atvejais pokalbių turinys gali būti saugomas ar naudojamas paslaugai tobulinti. Todėl DI nereikėtų pateikti vardo, asmens kodo, kontaktinių duomenų, medicininių dokumentų ar kitų detalių, pagal kurias būtų galima identifikuoti konkretų žmogų“, – įspėja A. Zinevičius.
Draudimo ekspertas atkreipia dėmesį, kad kai žmogui reikia ne bendro paaiškinimo, o individualaus jo būklės įvertinimo, greita nuotolinė šeimos gydytojo konsultacija gali būti saugesnė ir patikimesnė alternatyva pokalbiui su DI. Gydytojas gali užduoti tikslinamuosius klausimus, įvertinti riziką ir nuspręsti, ar būtina apžiūra bei tolimesni tyrimai.
Apie tyrimą
Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą šių metų liepos mėnesį „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1017 Lietuvos gyventojų, atstovaujančių įvairioms amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų ir gyvenančių skirtingose šalies vietovėse.
