XXI amžiuje Lietuvoje net ir mediciniškai pasirengę grįžti namo pacientai būna priversti likti ligoninėje vien todėl, kad namuose jiems neužtikrinamas gyvybiškai būtinas maitinimas tiesiai į veną. Už tokį gydymą tenka mokėti patiems, o išlaidos gali siekti tūkstančius eurų per mėnesį. Ypač skaudu, kai dėl to žmogus negali paskutinių gyvenimo dienų praleisti tarp artimųjų. Tuo metu mitybos nepakankamumas, didinantis komplikacijų riziką ir apsunkinantis sveikimą, vis dar dažnai nepastebimas laiku, nors tam pakaktų paprastos patikros. Apie šias sveikatos sistemos spragas ir skaudžius pacientų šeimų išgyvenimus pasakoja medikai bei hospiso vadovė.
VšĮ „Kauno hospiso namai“ direktorės Kristinos Krasko teigimu, per pastaruosius 3 mėnesius teko susidurti su trimis pacientais, kurie dėl mitybos neužtikrintumo namuose turėjo likti ligoninėje.
„Vienam mūsų pagalbos reikėjo apie du mėnesius, kitam – porą savaičių, trečiam – vos kelias dienas. Tai trumpas laikas, bet gyvenimo pabaigoje jis – nepaprastai svarbus. Visi trys mirė ligoninėje, o ne savo namuose, tarp artimųjų ir pažįstamų daiktų. Jų noras grįžti namo ir liko neišpildytas. Tai rodo sveikatos priežiūros sistemos spragą, kurią būtina spręsti“, – Lietuvos dietologų draugijos bei Lietuvos parenterinės ir enterinės mitybos draugijos (LPEMD) surengtoje spaudos konferencijoje pasakojo K. Krasko.
Kiek kainuoja gyvybiškai būtinas gydymas?
„Kauno hospiso namai“ jau 12 metų Kaune ir Kauno rajone tokiems pacientams nemokamai teikia medicininę, socialinę, psichologinę ir dvasinę pagalbą. Nors ligoninėse parenterinė mityba apmokama valstybės lėšomis, namuose už ją šeimoms tenka mokėti pačioms, o tai – didžiulė finansinė našta.
„Reikia įsigyti mitybos mišinius, vitaminus, mikroelementus, infuzines sistemas, apmokėti specialistų pagalbą, užtikrinti įrangą ir jos priežiūrą. Vien mišiniai gali kainuoti keliasdešimt eurų per dieną. O bendros išlaidos, Europos tyrimų duomenimis, gali viršyti 100 eurų per dieną, arba 3 tūkst. eurų per mėnesį. Ir niekas nežino, kiek ilgai šios mitybos reikės – savaitę, mėnesį ar metus“, – pabrėžia K. Krasko.
Jos teigimu, parenterinė mityba neturi būti prabangos prekė – tai yra vienintelė galimybė gauti gyvybei reikalingas maisto medžiagas. Žmogus negali laukti, kol bus sutvarkyti dokumentai ir suteikta pagalba.
„Matome šeimas, kurios gydymui išleido santaupas, dėl artimojo slaugos atsisakė darbo, o dėl išsekimo pačios susiduria su sveikatos problemomis. Ir tada, žmogaus gyvenimo pabaigoje, tenka ieškoti dar kelių tūkstančių eurų. Kiek šeimų gali tai sau leisti? O kas nutinka tiems, kurie artimųjų neturi? Ar galimybė paskutines dienas praleisti namuose turi priklausyti nuo finansinių galimybių? Man skaudu dėl kiekvieno tokio žmogaus. Juk kartais kalbame vos apie kelias jo gyvenimo dienas“, – dalijasi hospiso direktorė.
Mitybos nepakankamumo kaina
Europos klinikinės mitybos ir metabolizmo draugijos (ESPEN) duomenimis, mitybos nepakankamumas nustatomas 20–50 proc. pacientų. Su juo susiduria sergantys onkologinėmis, neurologinėmis, sunkiomis virškinamojo trakto ir kitomis ligomis, dėl kurių sunku maitintis ar pasisavinti maistines medžiagas.
Tuomet gali prireikti parenterinės – teikiamos per veną, kitiems pakanka ir enterinės mitybos – specialių mišinių, geriamų ar tiekiamų per zondą. Vis dėlto, LPEMD prezidento, gydytojo anesteziologo-reanimatologo prof. dr. Andriaus Klimašausko teigimu, mitybos nepakankamumas dažnai nustatomas per vėlai, nes pacientų mitybos būklė vertinama nenuosekliai. Nors ESPEN beveik prieš 20 metų sukūrė paprastą rizikos vertinimo klausimyną, Lietuvoje jis neprivalomas ir ne visada naudojamas.
„Kiekvieno paciento mitybos būklė turėtų būti tikrinama taip pat įprastai, kaip matuojamas kraujospūdis. Vos kelių minučių patikra padėtų laiku nustatyti, kam reikalinga papildoma mityba. Tai turėtų būti reguliaru, pavyzdžiui, onkologiniams pacientams – kiekvieno vizito metu. Šiuos pokyčius siekiama įtvirtinti naujajame ministro įsakyme. Užtikrinta mitybos terapija trumpina gydymą ligoninėje, gerina gyvenimo kokybę, mažina finansinę naštą, komplikacijų ir išsekimo riziką“, – sako A. Klimašauskas.
Gydytojos dietologės, vaikų klinikinės mitybos specialistės, LPEMD ir Lietuvos dietologų draugijos valdybų narės Justės Parnauskienės teigimu, virš 2 tūkst. žmonių apėmęs EFFORT tyrimas parodė, kad individualizuota mitybos terapija per 30 d. sumažino nepalankių gydymo baigčių dažnį nuo 27 iki 23 proc., o mirštamumą – nuo 10 iki 7 proc. O dėl sumažėjusio komplikacijų skaičiaus ir trumpesnio gydymo intensyviosios terapijos skyriuje vieno paciento gydymo išlaidos per 30 d. sumažėjo 199 eurais.
„Lietuvoje dar trūksta duomenų apie mitybos nepakankamumo kainą sveikatos sistemai, tačiau akivaizdu, kad tai didina išlaidas dėl komplikacijų, ilgesnio gydymo ir pakartotinių hospitalizacijų“, – pabrėžia ji.
Pagalbą gauna vos 12 pacientų, o laukti tenka metus
Pasak J. Parnauskienės, Lietuvoje enterinę mitybą namuose gauna apie 420 pacientų – 300 suaugusiųjų ir 120 vaikų. Vis dėlto tikrasis poreikis, jos vertinimu, yra gerokai didesnis.
„Išrašant iš ligoninės enterinės mitybos skyrimas vyksta gana sklandžiai: pacientą konsultuoja dietologas, organizuojamas konsiliumas ir pradedamas kompensavimas. Tačiau gydantis ambulatoriškai vien dietologo laukiama 4–8 savaites, o kompensavimo procedūros pradedamos tik po to“, – pabrėžia ji.
Dar sudėtingesnė situacija dėl parenterinės mitybos namuose. Nors ligoninėje pacientui parenkami individualūs tirpalai, dozės, infuzijų režimas ir jis parengiamas gydymui namuose, dėl pasenusio reglamentavimo ir dokumentų derinimo kompensavimo tenka laukti 3 mėnesius, kartais – net iki metų.
Anot J. Parnauskienės, Lietuvoje parenterinę mitybą namuose gauna vos 12 pacientų – po 6 suaugusiuosius ir vaikus, arba apie 4 pacientus milijonui gyventojų. ESPEN duomenimis, Europos šalyse šis rodiklis siekia 5–80. Nors tikslių duomenų, kiek Lietuvos pacientų negauna jiems reikalingos parenterinės mitybos, nėra, tarptautiniai skirtumai leidžia manyti, kad poreikis – gerokai didesnis.
A. Klimašauskas dalijasi, kad Sveikatos apsaugos ministerijos darbo grupė baigia beveik 2 metus rengiamą naują mitybos terapijos tvarką. Nors dar 2017 m. buvo reglamentuotas enterinės ir parenterinės mitybos teikimas ligoninėse bei namuose, praktikoje išliko spragų – ne visi laiku sulaukia pagalbos.
„Naujuoju reguliavimu siekiama užtikrinti ankstyvą mitybos nepakankamumo nustatymą, savalaikį gydymą ir jo tęstinumą namuose.Pavyzdžiui, trumposios žarnos sindromu sergantiems pacientams tenka kreiptis į Retų ligų komisiją, kiekvieną atvejį derinant individualiai. Tačiau gydymas turėtų būti skiriamas pagal medicininį poreikį, o ne ligos retumą. Tuo metu enterinė mityba namuose jau kompensuojama, bet ši informacija nepasiekia visų gydytojų“, – konferencijos metu aiškino gydytojas.
Kita spraga – ligoninėse valstybė apmoka parenterinę mitybą, tačiau apsunkina jos derinimo su enterine mityba finansavimą, nors pacientui dažnai naudingiau maistines medžiagas gauti per žarnyną, o trūkstamą dalį – į veną. Šioms problemoms spręsti ir pokyčiams prižiūrėti ir buvo įsteigta nuolatinė mitybos taryba.


























