Persukus laikrodžius į žiemos laiką ir trumpėjant šviesiajam paros metui, natūraliai keičiasi daugelio dienos ritmas. Ryte sunkiau atsikelti, iš darbo grįžtama jau sutemus, vakare laiką norisi leisti prie televizoriaus, o aktyvius savaitgalio planus dažniau pakeičia poilsis namuose. Rudenį tokius pokyčius nesunku nurašyti metų laikui, tačiau psichikos sveikatos specialistė atkreipia dėmesį, kad bandydami tausoti jėgas kartais nepastebimai atsisakome būtent tų veiklų, kurios padeda jaustis geriau. Tad kaip atskirti sezoninį nuovargį nuo sunkumų, kuriuos būtina aptarti su specialistu?
Pasak „Affidea Lietuva“ medicinos psichologės-psichoterapeutės, kognityvinės elgesio terapijos specialistės Junetos Lukšės, dėl tokios savijautos negalima kaltinti vien sezoninio laiko persukimo. Viena persukta valanda gali trumpam sutrikdyti miego ritmą, tačiau savijautą dažniausiai labiau paveikia tai, kad gerokai sumažėja natūralios dienos šviesos.
„Šviesa padeda organizmui suprasti, kada yra diena, o kada – naktis: ji reguliuoja miego ritmą, budrumą ir energijos lygį. Kai ryte šviesos gauname mažai, mums sunkiau pabusti, jaučiamės mieguisti, dieną sunkiau susikaupti. O ryški ekranų šviesa vakare gali išderinti šį ritmą ir trukdyti užmigti, nes siunčia organizmui signalą, kad diena dar nesibaigė“, – sako J. Lukšė.
Kaip nuovargis keičia mūsų elgesį
Specialistė atkreipia dėmesį, kad savijautą lemia ne tik fiziologiniai pokyčiai, bet ir tai, kaip keičiasi mūsų kasdieniai įpročiai.
„Kai tamsu, šalta ir jaučiamės pavargę, natūraliai norisi mažiau judėti. Rečiau einame pasivaikščioti, atsisakome susitikimų su draugais dėl to, kad jaučiamės pavargę. Atrodo, kad taip save tausojame, tačiau nepastebimai taip galime apriboti savo aktyvumą. Kai patiriame mažiau veiklos, malonių patirčių ir bendravimo, taip pat gali prastėti nuotaika ir dar mažiau turėti ūpo ko nors imtis“, – sako J. Lukšė.
Pasak jos, vienas iš galimų sprendimų tokiu metu – šviesos terapija. Tai yra viena geriausiai ištirtų net sezoninės depresijos gydymo priemonių. Jos metu naudojama speciali ryškios šviesos lempa, prie kurios paprastai rekomenduojama pabūti ryte apie 30 minučių. Tačiau daugeliui nebūtina pradėti nuo specialios lempos įsigijimo.
„Pirmiausia verta pasirūpinti, kad kasdien gautume kuo daugiau natūralios šviesos. Net apniukusią dieną lauke jos gauname gerokai daugiau nei patalpose, todėl trumpas rytinis pasivaikščiojimas ar kelionė į darbą pėsčiomis gali būti paprastas, bet labai svarbus veiksmas“, – sako specialistė.
Kada tai daugiau nei šviesos trūkumas
Anot J. Lukšės, vertinant savo būklę svarbu vertinti ne tik tai, kaip stipriai jaučiamės pavargę, bet ir kaip pasikeitė kasdienis gyvenimas. Jei ryte keltis sunkiau, bet žmogus toliau dirba, susitinka su artimaisiais ir po poilsio atsigauna, greičiausiai tai normalus sezoninis prisitaikymas. Tačiau jei dvi savaites ar ilgiau nebejaučiama malonumo, nuotaika nuolat prislėgta, ryškiai suprastėjo miegas ar apetitas, sunku dirbti, mokytis ar palaikyti santykius – verta pasikonsultuoti su specialistu.
„Praktikoje dažnai pastebiu, kad kreiptis į specialistą žmones sustabdo mintis, jog jų problema dar nėra pakankamai rimta. „Juk einu į darbą“, „kitiems yra daug blogiau“, „gal čia tiesiog ruduo“ – taip savijautą galima pateisinti gana ilgai. Išoriškai žmogus gali atrodyti puikiai funkcionuojantis, tačiau tam sunaudoti beveik visus savo vidinius resursus. Todėl siūlyčiau savęs klausti ne „ar man jau pakankamai blogai“, o „kiek prasta savijauta paveikė mano kasdienį gyvenimą“. Pagalbos verta ieškoti nelaukiant, kol sunkumai taps nepakeliami“, – sako J. Lukšė.
Psichologės teigimu, esant lengvesniems simptomams, galima pirmiausia kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą, o jei nuotaika itin prislėgta, sutrinka miegas, sunku funkcionuoti kasdienėse situacijose – reikėtų kreiptis į gydytoją psichiatrą. Psichologinė pagalba ir psichiatrinis gydymas gali būti derinami.
J. Lukšė pastebi, kad apsisprendimą kreiptis pagalbos dažnai lemia ir praktiniai dalykai – konsultacijų kaina bei specialistų prieinamumas. Būtent čia dalį naštos gali perimti privatus sveikatos draudimas.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, per pastaruosius dvejus metus registruotų sveikatos draudimo kreipinių dėl psichologų ir psichoterapeutų konsultacijų skaičius išaugo 44 proc. – nuo 5,9 tūkst. 2023 m. iki 8,5 tūkst. 2025 m.
Audrius Zinevičius, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos ekspertas sako, kad išaugęs konsultacijų skaičius rodo, jog gyventojai vis drąsiau rūpinasi savo emocine sveikata ir pagalbos kreipiasi nelaukdami, kol situacija taps itin sudėtinga.
„Kai privatus sveikatos draudimas apima psichologų ar psichoterapeutų ir psichiatrų paslaugas, jis gali padėti kompensuoti dalį konsultacijų gydymo įstaigose išlaidų, todėl kaina netampa priežastimi atidėti pokalbį su specialistu. Būtina pabrėžti, kad emocinė savijauta yra tokia pat svarbi sveikatos dalis kaip ir fizinė“, – sako A. Zinevičius.
