„Ne, man taip tikrai negali nutikti“, „Ir kas iš to, kad sužinosiu tiesą – man jau niekas nebepadės“, – tokius argumentus kartoja sau keli šimtai lietuvių, niekaip nepasiryžtančių atlikti elementarų testą ir gauti aiškų atsakymą, ar jie yra infekuoti ŽIV (žmogaus imunodeficito virusu).
Nuo ŽIV testo daugelį sulaiko vis dar gajūs mitai dėl šios infekcijos. Tačiau užsikrėsti ŽIV gali ne tik vartojantieji narkotikus ar turintieji homoseksualių santykių – pastarųjų metų statistika liudija, kad vis dažniau šis virusas perduodamas heteroseksualių santykių metu. Juo užsikrečia ir puikiai žinomi, garsūs žmonės. Tik prieš kelias dienas apie tai, kad yra infekuotas ŽIV, pasauliui paskelbė Holivudo žvaigždė Charlie Sheenas. Taigi, jis jau žino tai, kas keliems šimtams lietuvių dar yra paslaptis – tai, kad jie yra infekuoti ŽIV. Spėjama, kad pasaulyje gyvena apie 19 mln. žmonių, kurie nežino, kad yra užsikrėtę ŽIV. Kiek jų yra Lietuvoje – tiksliai nežinoma.
Žinoti, ar esi infekuotas ŽIV būtina, nes ŽIV jau seniai nebėra mirties nuosprendis, o lėtinė liga, kurią reikia gydyti. Perversmą kovojant su šia infekcija padarė antiretrovirusinė terapija (ART), kuri nuslopina viruso dauginimąsi ir padeda išvengti AIDS (įgyto imunodeficito sindromo). Toks gydymas prieinamas ir Lietuvoje. Ir čia yra galimybė gydytis efektyviais vaistais, kurie 100 proc. kompensuojami.
Naujausi tyrimai rodo, kad geriausi rezultatai gydant ŽIV pasiekiami, kai infekuotasis pradeda vartoti vaistus iškart (dabar Lietuvoje medikamentinis ŽIV infekcijos gydymas pradedamas tik tada, kai iki konkretaus skaičiaus (350/mm3 ) sumažėja tam tikrų baltųjų kraujo kūnelių – limfocitų (vadinamų CD4).
Tai buvo nustatyta atlikus Nacionalinio sveikatos instituto (JAV) (National Institutes of Health (NIH) finansuotą tyrimą START („Strateginis laikas antiretrovirusiniam gydymui“ – Strategic Timing of AntiRetroviral Treatment (START). Jo rezultatai – ŽIV infekuoti asmenys turi žymiai mažesnę riziką susirgti AIDS ir kitomis sunkiomis ligomis, jei jie pradės vartoti antiretrovirusinius vaistus iškart, nelaukiant, kol kraujo tyrimai pablogės. Taip pat studija parodė, kad iškart pradėjus gydyti sumažėja rizika perduoti ŽIV partneriams lytinių santykių metu. Įvertinus šias išvadas parengtos rekomendacijos pradėti gydyti visus ŽIV infekuotus asmenis.
Taikant efektyvų gydymą infekuotieji ŽIV gali gyventi visavertį gyvenimą, gerai jaustis, o jų gyvenimo trukmė beveik tokia pati kaip ir sveikųjų, mirtingumas nuo ŽIV / AIDS labai sumažėjo. Yra paskaičiuota, kad dvidešimtmečiui, infekuotam ŽIV, išgyvenamumo tikimybė ir toliau ilgėja. 2000–2002 metais ji ilgėjo 8 metais; 2003–2006-aisiais – dar 36 metais; 2006–2007-aisiais – dar 51-eriais; 2010-aisiais – dar 55, o netolimoje ateityje ilgės dar 60 metų.
https://www.facebook.com/gyvensiutoliau/
Apie START:
START tyrimas pradėtas 2011 metų kovą INSIGHT (International Network for Strategic Initiatives in Global HIV Trials) iniciatyva. Tyrimas vyko 35 šalyse, jame dalyvavo 4.685 ŽIV infekuoti vyrai ir moterys, nuo 18 metų amžiaus ir vyresni, amžiaus vidurkis 36 metai. Iki tol jiems nebuvo taikytas ARV gydymas, jų CD4 ląstelių skaičius buvo didesnis nei 500/mm3 . Vidutiniškai dalyviai tyrime buvo po trejus metus.
Plačiau: https://www.niaid.nih.gov/news/newsreleases/2015/Pages/START.aspx
LT/HIV/0052/15
Vaida Samuolytė, „PR Service/Edelman Affiliate“,
tel. (8~682) 43660; el. p. vaida@prservice.lt
