Krikščionybei prarandant lyderio pozicijas, šiuolaikinėje visuomenėje vis daugiau žmonių labiau domina čakros, reinkarnacija ir mantros nei dvidešimt „sveikamarijų”, parklupus ant prabangaus iš Italijos importuoto ir Vatikano vandeniu aplaistyto granito.
Supakuota vakarietiškame rūbe
Kartu su rytietiškomis religijomis koja kojon žengia ir joga, kuri esą mus ne tik sujungia su visatos energija, bet ir priverčia pasportuoti (nes sveikame kūne – sveika siela, kaip žinia).
Taip, tai – ne religija. Oficialiai joga – savęs pažinimo filosofija, gyvenimo būdas. Gal kai kam tai pasirodys per daug ciniška, bet susidaro įspūdis, jog mūsų prokonsumeriškoje visuomenėje joga tapo nauju „brendu”, aprengtu vakarietiškais „Nike” ar „Reebok” rūbais.
Jogos praktika virto ekonomikos dalimi, palikdama filosofiją jogams, sėdintiems po figmedžiais.
Jokiu būdu nekritikuoju jogos dogmos ir praktikos. Pati jau seniai užmiršau, ką reiškia stumti kažkieno apiprakaituotą štangą ar išklausyti visą savo ausinuko repertuarą bėgant mechaniniu takeliu.
Mano prakaito lašai apšlakstė ne vieną jogos kilimėlį, o prakaitą išlieti tikrai yra kur. Niujorke jogomanija atsispindi ne tik pilnomis aštanga, anusara, bikrama klasėmis bei aukštomis kainomis, bet ir plačia jogos interpretacija.
Neužtenka nei rankų, nei kojų pirštų suskaičiuoti savęs tobulinimo pamokas. Nusprendžiau praplėsti akiratį ir aplankyti intriguojamai skambančias pamokas Manhetene.
Nugalint žemės traukos jėgą
Kiekvienas logiškai mąstantis žmogus išspaus šypsnį, pagalvojęs apie šią prieštarą – juk viskas mūsų planetoje paklūsta Niutono dėsniui.
Taigi su nekantrumu nubėgau užsirašyti į antigravitacinės jogos klasę, kur, pasirodo, reikia ateiti valandėlę anksčiau, nes bendraminčių, norinčių tai išbandyti, susidaro visa ant žemės tvirtai stovinčiųjų eilė.
Reziumė: pusantros valandos nepakartojamos patirties. Būtent taip galėčiau apibūdinti antigravitacinę jogą.
Nors produktas neatitinka pavadinimo ir patirti nesvarumo būsenos niekam nepavyko, tačiau pažaidimas su dideliu medžiagos gabalu buvo smagus ir naudingas neištreniruotam kūnui.
Principas labai paprastas: prie lubų pritvirtinti hamakai, kurie, pasak instruktoriaus, išlaiko net 453 kg. Visos gerai žinomos jogos pozos interpretuojamos susiraičius, apsigaubus, įsispaudus, įsirėžus ar atsirėmus į medžiagos gabalą.
Belieka įsivaizduoti porą medelių ir močiutės trobą kaime arba, egzotiškiau, palmes, baltą smėlį ir žydrą vandenyną.
Retrospektyviai vertinant turėčiau rašyti 10 už fizinę iškrovą ir 3 už dvasingumą, nes, be jogos pozų pavadinimų, nieko apvalančio ar raminančio patirti neteko.
Jokių pokštų ir kutenimo
Dar viena jogos rūšis, kuri patraukė mano išlepintą dėmesį, – juoko joga. Apie tokią terapiją daugelis tikrai yra girdėję, bet apie jogą? Dar vienas jogomanijos įrodymas.
Nepatingėjau nueiti ir ten. Eilės patekti į šią klasę nebuvo, taip pat, kaip ir mokesčio. Vis dėl to kaip įkainuoti juoką?
Principas toks: grupė žmonių, vedini grupės vadovo, mano atveju – gydytojo, kvėpavimo bei jogos pratimų padedami juokiasi drauge. Jokių pokštų, jokio kutenimo, alkoholio ar marihuanos – tik juokas dėl juoko!
Reziumė: kas prasidėjo Indijoje, šiandien išaugo į juoko klubus, juoko dieną (gegužės pirmas sekmadienis) ir net juoko konkursus.
Tyrimai (neklauskite, kokie tiksliai) rodo, jog 10–20 minučių sufalsifikuoto ar nuoširdaus juoko turi teigiamą poveikį žmogaus kūnui. Įskaitau!
Pirmąjį gegužės sekmadienį, dovanodama gėles mamai, vietoje linkėjimo pradėsiu juoktis. Juokas vis dėl to užkrečiamas.
Subalansuota pankams
Dar viena intriguojanti jogos klasė – „Punk Rock Yoga”. Pasirodo, ramybę bei vidinę stiprybę galima atrasti ne tik klausantis savo kvėpavimo ar mantrą skanduojančių vienuolių, bet ir naujausių muzikinių hitų.
Neįprasta aplinka, pavyzdžiui, šokių klubas, pritemdytos šviesos ar netgi gyva muzika sujaukia visus stereotipus apie tradicinę jogą.
Ši mokykla išties nusipelno pagyrimų už atvirumą ir paprastumą: jokios panegirikos, jokio patoso, tik teisingas kvėpavimas ir pora prakaito lašų roko ritmu.
Jei sporto klubai nevilioja, Niujorkas siūlo dar vieną alternatyvą jogos gerbėjams – bendruomeninius užsiėmimus parke.
Turiu prisipažinti – neišdrįsau dalyvauti, nes juk daug lengviau stebėti ir kritikuoti. Šiltomis vasaros dienomis pievutėje išsirikiuoja gauja „projogiškai” nusiteikusių piliečių, kurie ramybės ateina ieškoti nemokamoje ir visiems atviroje jogos praktikoje.
Jei iš kojų neverčia smalsūs praeivių žvilgsniai (vienas iš jų buvo mano) ir netrukdo nepažįstamo žmogaus prakaito kvapas, joga po atviru dangumi visai nebloga idėja. 10 už drąsą!
Masinės atrakcijos
Praėjęs birželis Niujorke pasirodė besąs rekordiškas ne tik neįprastu karščiu, bet ir masiniais jogos užsiėmimais.
Vidurvasarį, lietuviams šokant prie Joninių laužų, niujorkiečiai ir miesto svečiai išleido polifonišką „om” prie ikoniškų, akis viliojančių neoninių iškabų Times skvere.
Čia vyko nemokami jogos užsiėmimai, tad ant visų vaivorykštės spalvų jogos kilimėlių nutūpė minia jogos ir dėmesio ištroškusių aistruolių.
Daugiau nei 5 tūkst. dalyvių iš 31valstybės užsiregistravo dalyvauti masinėje jogos praktikoje vienoje labiausiai urbanizuotų pasaulio erdvių.
Po kelių dienų jau daugiau nei 10 tūkst. jogos išpažintojų susirinko Centriniame parke. Visi užsiregistravusieji penkioms minutėms išsirietė ant vejos, pasiųsdami į kosmosą milžinišką energijos burbulą. Gaila, jog tik geri norai negali sustabdyti karų.
Margaspalvis užsiėmimas baigėsi, vos buvo užfiksuotas pasaulinis rekordas ir jogų nosis sudrėkino pirmieji lietaus lašai.
Rekordai pasiekti, vaizdai įamžinti tūkstančiuose fotoaparatų bei telefonų atmintyse, penkių minučių ramybė užpildė šimtus sielų, iš kurių net kelios nugvelbė 15 minučių šlovės įvairiose žiniasklaidos priemonėse.
Terminų žodynėlis
Apie 5000 metų praktikuojama joga – indų filosofijos mokymas, apimantis įvairius fizinius ir mentalinius pratimus. Joga grindžiama idėja, kad koncentracija, meditacija bei askeze žmogus gali nuraminti dvasią, pasiekti gilesnę įžvalgą ir išsivaduoti iš materialiosios prakriti. Vakaruose joga pradėjo plisti XIX a. pradžioje ir iš pradžių buvo studijuojama kaip dalis Rytų filosofijos. Nuo 1960 m., kai išpopuliarėjo Vakaruose, iki šių dienų ji įtraukia vis daugiau ja besidominčių žmonių.
