Perdegimas – tai emocinis, psichinis, fizinis išsekimas. Perdegimo sindromas gali turėti įtakos kiekvienam iš mūsų, nesvarbu ar jus aukštas pareigas užimantis darbuotojas, studentas, moksleivis, bedarbis, sportininkas ar namų šeimininke. Kai jis apima, visą laiką jaučiatės išsekęs, apatiškas, viskas atrodo jums niūru, problemos – neįveikiamos, viskas, ką darote, nėra pakankamai įvertinama arba neturi prasmės, sunku susikoncentruoti ką nors padaryti.
Mūsų intensyvaus gyvenimo būdo visuomenėje tai nėra retas reiškinys, o šiuo metu perdegimo sindromas dėl krizės yra tapęs dar aktualesnis, nei anksčiau. Dirbantieji jaučia grėsmę netekti darbo, todėl dirba daugiau ir ilgiau, kad įrodytų esą verti savo darbo vietos. Dalis žmonių dirba tai, kas jiems visai nepatinka, tačiau yra gavę tik tokį darbą, kitiems apskritai nepatinka jų profesija.
Skirtumas tarp streso ir perdegimo
Perdegimas gali būti nemažėjančio streso rezultatas, bet tai ne tas pats, kaip pernelyg didelis stresas. Stresas atsiranda tada, kai yra per daug: per didelis spaudimas, per dideli fiziniai ir psichologiniai reikalavimai. Tačiau stresą patiriantys žmonės vis dar gali įsivaizduoti, kad, jei jie tik galėtų su viskuo susitvarkyti, jie pasijustų geriau.
Perdegti – reiškia jaustis tuščiam, be motyvacijos, jausti, kad niekas nepasirūpina. Perdegimą išgyvenantys žmonės dažnai nemato jokios teigiamų pokyčių vilties. Jeigu pernelyg stiprus stresas yra panašus į skendimą atsakomybėse, perdegimas – tai „išdžiūvimas”.
Kaip išvengti perdegimo
Jeigu įtariate, kad jums prasideda perdegimo sindromas, atsiminkite, kad, jeigu nieko nedarysite, padėtis tik blogės. Tačiau jeigu laiku imsitės priemonių, kurios padėtų gyvenime vėl pasiekti pusiausvyrą, galite išvengti visa apimančio išsekimo.
* Prisiminkite, kad kiekvienas žmogus turi ribotą energijos kiekį. Jūsų dvasinis akumuliatorius gali greit išsikrauti, tačiau jėgas panaudoti galima ir tikslingai.
* Dieną pradėkite ramiai. Užuot šokę iš lovos vos atsibudę, bent penkiolika minučių pagulėkite pamąstydami, lengvai pasimankštinkite ar paskaitykite ką nors malonaus.
* Ugdykite sveiko maitinimosi ir miego įpročius. Kai jūs taisyklingai maitinatės, reguliariai mankštinatės ir pakankamai ilsitės, jūs turite energijos ir galite greitai atgauti fizines ir dvasines jėgas, susidūrę su gyvenimo iššūkiais ir reikalavimais.
* Nustatykite ribas: neperkelkite profesinių problemų į asmeninį gyvenimą.
* Išmokite pasakyti „ne” – maloniai, bet tvirtai!
* Atkreipkite dėmesį į savo dienos ritmą. Esate „vyturys” ar „pelėda”? Atitinkamai organizuokite savo darbo dieną.
* Apėmus karštligiškam skubėjimui stabtelkite ir paklauskite savęs: „O kas atsitiks, jei darbą atidėsiu? Ar tikrai pasekmės bus tokios baisios?” Juk jeigu perdegsite, niekas jums už tai nepadėkos. Tai žinojo jau pamokslininkas Saliamonas rašydamas: „Neperdėk būdamas teisus ir neperdėk būdamas išmintingas. Kam gi turėtum save pražudyti?”
* Kasdien padarykite pertrauką nuo technologijų. Nustatykite kasdien laiką, kai jūs „atsijungsite nuo ryšio”. Atidėkite į šalį nešiojamąjį kompiuterį, išjunkite telefoną ir netikrinkite elektroninio pašto.
* Atsijunkite nuo darbo namie. Neimkite darbo į namus, praleiskite vakarą veikdami ką nors malonaus, pavyzdžiui, pabendraukite su artimaisiais ar paskaitykite knygą.
* Skirkite laiko sau – mėgstamiems užsiėmimams, atsipalaidavimui, sportui ar muzikai. Išbandykite kažką naujo arba prisiminkite mėgstamą hobį. Pasirinkite tokius užsiėmimus, kurie visai nesusiję su darbu.
www.lyderis.eu
