Visame pasaulyje trečiąjį gegužės sekmadienį minima tarptautinė mirusiųjų nuo AIDS atminimo diena. Tai tarptautinė prevencijos ir solidarumo su užsikrėtusiais ŽIV infekcija ir sergančiais AIDS žmonėmis diena. Lietuva šią dieną mini nuo 1994 m. Pasaulyje mirusiųjų nuo AIDS atminimo diena minima jau nuo 1983-ųjų.
Minint Pasaulinę mirusiųjų nuo AIDS atminimo dieną, primenama apie ŽIV/AIDS problemą, ieškoma efektyviausių jos sprendimo būdų, siekiama solidarumo su užsikrėtusiais ŽIV infekcija ir sergančiais AIDS žmonėmis.
Apie AIDS
AIDS – žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) sukeltos ŽIV ligos paskutinė infekcijos stadija, kuriai būdingas imuniteto netekimas, lemiantis indikacines ligas (indikacinės ligos – ligos, pagal kurias diagnozuojama AIDS), navikų atsiradimą, neurologinius pokyčius. Virusą organizme galima aptikti po užsikrėtimo momento praėjus nuo 3–4 savaičių iki kelių mėnesių. Žmonės, kurių organizme rasta šio viruso, vadinami infekuotais ŽIV. Užsikrėtus ŽIV infekcija, AIDS ligos požymiai pasireiškia po 5–10 metų, priklausomai nuo imuniteto stiprumo. Infekcijos šaltinis – žmogus, užsikrėtęs ŽIV. Žmogaus imunodeficito virusu galima užsikrėsti lytiniu keliu, per kraują, motinos gali virusą perduoti savo vaisiui.
– Pasaulyje neužregistruotas nė vienas pasveikimo nuo AIDS atvejis.
– Nėra vakcinos.
– Nesusiformuoja imunitetas.
– Tam tikrą laiką neįmanoma diagnozuoti šios klastingos infekcijos.
– Nėra tik šiai ligai būdingų klinikinių simptomų.
– Tai sudėtinga užsikrėtusio asmens ir jo artimųjų problema.
Pasaulyje
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) bei Jungtinių Tautų ŽIV/AIDS programos (UNAIDS) duomenimis, pasaulyje 2008 metais nuo AIDS mirė apie 2 mln. žmonių, iš jų apie 1,7 mln. suaugusiųjų ir apie 280 tūkst. vaikų iki 15 metų. ŽIV infekcija 2008 metais naujai užsikrėtė apie 2,7 mln. žmonių. Pasaulyje žmonių, gyvenančių su ŽIV infekcija, yra apie 33,4 mln., iš jų 15,7 mln. moterų ir 2,1 mln. vaikų iki 15 metų. Didžiausi šios epidemijos mastai išlieka į pietus nuo Sacharos dykumos esančiose devyniose Afrikos šalyse, kuriose ŽIV paplitimo rodiklis tarp suaugusiųjų viršija 10 proc.: Svazilande šis rodiklis viršija 26 proc. (2008 m. duomenimis, tai didžiausias rodiklis pasaulyje), Botsvanoje – 24 proc. (2008 m.), Lesote – 23 proc. (2009 m.). 2008 metais čia gyveno 67 proc. visų ŽIV infekuotų žmonių, užregistruota 70 proc. visų mirties nuo AIDS atvejų. 2008 metais žmonių, gyvenančių su ŽIV infekcija, užregistruota 20 proc. daugiau nei 2000 metais, o ŽIV infekcijos paplitimo rodiklis pasaulyje apie keturis kartus didesnis palyginus su 1990 m.
Lietuvoje
Pirmasis AIDS atvejis Lietuvoje nustatytas 1988 metais. Iš viso diagnozuoti 226 AIDS atvejai. 2009 metais AIDS diagnozuota 37 ŽIV infekcija užsikrėtusiems asmenims, 2008 metais – 55 asmenims. Dėl AIDS 2009 metais mirė 13 asmenų, 2008 metais – 14. Viso Lietuvoje diagnozuotas 1581 ŽIV infekcijos atvejis. 2009 metais Lietuvoje diagnozuota 180 naujų ŽIV užsikrėtimo atvejų, 2008 m. – 95 nauji atvejai, 2007 m. – 106 nauji atvejai.
Prevencija
ŽIV infekcijos plitimas priklauso nuo asmenų tarpusavio santykių ir elgesio. Prevencija – vienintelė priemonė, kuri gali stabdyti ŽIV infekcijos ir AIDS epidemijos plitimą. Ankstyva ŽIV infekcijos laboratorinė diagnostika priskiriama prie antrinės prevencijos priemonių. ŽIV ligos gydymas padeda sumažinti mirtingumą nuo AIDS.
Kauno visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė Laima Babenskienė primena, kad svarbiausia siekiant išvengti užsikrėtimo ŽIV virusu yra:
• saugus lytinis elgesys;
• švirkščiamųjų narkotikų nevartojimas;
• saugus medicininių bei grožio procedūrų atlikimas;
• apsaugos priemonių naudojimas kontaktuojant su krauju ar kitais organizmo skysčiais;
• kraujo bei organų donorų tyrimas dėl ŽIV;
• nėščiųjų ištyrimas dėl ŽIV.
Informacijos šaltiniai:
http://www.ulac.lt/
http://data.unaids.org/pub/Report/2009/jc1700_epi_update_2009_ru.pdf
Daugiau informacijos suteiks:
Laima Babenskienė,
Kauno visuomenės sveikatos centro
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė
tel. 8 37 33 16 95.
Kristina Motiejūnaitė,
Kauno visuomenės sveikatos centro
vyriausioji specialistė (ryšiams su visuomene)
tel. 8 37 33 16 92
el. paštas: kristina.motiejunaite@kaunas.vvspt.lt
