Visuomenės sveikatos institucijų patarimas kaip išvengti susirgimo viduriavimu, daugiausiai dėmesio skiriant šiga toksiną gaminančioms Escherichia coli žarninėms lazdelėms (STEC), dar vadinamoms vero toksiną gaminančiomis E. coli (VTEC), ir enterohemoraginėms E. coli žarninėms lazdelėms (EHEC).
Bendras Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) ir Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) pranešimas, 2011 m. birželio 3 d.
2011 m. gegužės 22 d. Vokietija pranešė apie smarkiai padidėjusį pacientų su hemolizinės uremijos sindromu (HUS) ir viduriuojančių su krauju dėl šiga toksiną gaminančių E. coli žarnyno lazdelių (STEC) sukeltos infekcijos pacientų skaičių. Nuo gegužės 22 d. Vokietijoje užregistruota daugiau nei 400 HUS atvejų ir daugiau nei 1000 STEC atvejų. Apie su infekcijos protrūkiu susijusius HUS ir STEC atvejus pranešta ir kitose ES ir EEA šalyse: Austrijoje, Čekijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Nors paprastai HUS pasireiškia vaikams iki 5 metų amžiaus, daugiau kaip 80 % su šiuo infekcijos protrūkiu susijusių pacientų yra suaugusieji, didžioji dalis – moterys (apie 68 %). Infekcijos protrūkio šaltinis dar nepatvirtintas, vyksta intensyvus tyrimas. Vokietijos sveikatos apsaugos institucijos įtaria, kad infekcija
plinta per užkrėstą maistą; šiuo metu tiriama, ar galėjo infekcija išplisti valgant žalius pomidorus, šviežius agurkus ar kopūstus. Konkrečiu dabartinio STEC infekcijos protrūkio Vokietijoje atveju Federalinis rizikos vertinimo institutas pateikė prevencinio pobūdžio rekomendaciją (nuoroda http://www.bfr.bund.de/cm/349/ehec_consumers_to_continue_to_refrain_from_eating_tomatoes_cucumbers_
and_green_salads_raw.pdf) šiaurinėje Vokietijos dalyje vengti valgyti žalias daržoves, tokias kaip agurkai, pomidorai ar kopūstai, kol nebus nustatytas infekcijos protrūkio šaltinis.
Ką reiškia santrumpos STEC, VTEC ir EHEC?
Visų žmonių ir gyvūnų žarnyne yra vadinamųjų Escherichia coli (E. coli) bakterijų (žarninių lazdelių) – jos yra įprastos mūsų žarnyno floros dalis ir paprastai nepavojingos. Tačiau yra ypatingų E. coli štamų, kurie gali gaminti toksinus. Šie štamai vadinami STEC/VTEC (šiga toksiną arba vero toksiną gaminančios E. coli) arba EHEC (enterohemoraginės E. coli) ir jų toksinai gali sukelti stiprų viduriavimą su krauju, o kai kuriais atvejais dėl to gali kilti ūmus inkstų nepakankamumas ir susirgusiajam gali reikėti intensyvios priežiūros. Yra keletas skirtingų STEC štamų – juos atpažinus galima tiksliau nustatyti konkretaus infekcijos protrūkio šaltinį.
Kaip susergama?
Dažniausiai STEC užsikrečiama valgant ar tvarkant užkrėstą maistą ir turint kontaktų su užsikrėtusiais gyvūnais. Dažnai bendraujant (šeimoje, vaikų priežiūros įstaigose, slaugos namuose ir t. t.) užkratas gali būti perneštas kitiems asmenims. Kaip užkrato šaltinis su ankstesniais infekcijų protrūkiais susijęs įvairių rūšių maistas, įskaitant ne visai išvirtą jautieną ir kitą mėsą, nepasterizuotą pieną, įvairias šviežias daržoves (pvz., agurkus, briuselinius kopūstus, špinatus ir salotas), nepasterizuotas obuolių sultis ir sūrį. Infekcijai žmogaus organizme sukelti pakanka labai nedidelio STEC bakterijų skaičiaus.
Kaip išvengti susirgimo?
Nepaisant to, kad jau taikoma daug priemonių, infekcijos sukėlėjai vartotojus gali pasiekti per užkrėstą maistą, visų pirma žalius ar ne visai išvirtus maisto produktus. Tačiau yra paprastų profilaktinių priemonių, kurias taikant galima sumažinti pavojų susirgti užsikrečiant per maistą, gyvūnus ar kitą sergantį asmenį. Vartotojai dažnai gali sumažinti riziką susirgti namuose, tinkamai tvarkydami maistą ir laikydamiesi geros rankų higienos taisyklių.
Geros rankų higienos taisyklės
– Gerai nusiplaukite rankas su muilu, kruopščiai nuskalaukite vandeniu ir nusausinkite vienkartiniu rankšluosčiu arba tekstilės rankšluosčiu (pastarąjį reikia reguliariai skalbti 60 °C temperatūroje)
o prieš ruošdami, patiekdami ar valgydami maistą,
o pasinaudoję tualetu ar pakeitę vystyklus (sauskelnes),
o baigę tvarkyti žalias daržoves, šakniavaisius ar mėsą,
o po kontakto su ūkio gyvūnais ar apsilankę ūkyje,
o po bet kokio kontakto su naminių gyvūnų išmatomis.
Maisto tvarkymas
– Kiekvienas asmuo, kuriam pasireiškia viduriavimo ar vėmimo simptomai, neturėtų imtis tvarkyti maistą.
– Mėsa, įskaitant maltą mėsą, turėtų būti gerai išvirta.
– Visi vaisiai su odele turėtų būti nulupti ir tada nuplauti tekančiu geriamuoju vandeniu.
– Visos daržovės turėtų būti gerai nuplautos tekančiu geriamuoju vandeniu, ypač tos, kurios bus valgomos nevirtos.
– Visus šakniavaisius reikia nulupti ir nuplauti tekančiu geriamuoju vandeniu.
– Gerai išverdant daržoves ir mėsą sunaikinamos ligas sukeliančios bakterijos ir virusai.
– Reikia vengti kryžminio užkrėtimo, t. y. bakterijų pernešimo nuo žalio maisto produkto ant paruošto valgyti arba išvirto maisto produkto, pvz., žaliai ir virtai mėsai ar šviežioms daržovėms naudoti atskiras pjaustymo lenteles, o baigus tvarkyti žalią maisto produktą, prieš imantis tvarkyti paruoštą valgyti maistą, pjaustymo lentelę nuplauti su muilu.
Daugiau informacijos apie maisto tvarkymą – Pasaulio sveikatos organizacijos „Penki saugesnio maisto principai”, žr.
http://www.who.int/foodsafety/publications/consumer/5keys/en/.
Ką daryti, jei pasireiškia viduriavimo simptomai?
Jei jums pasireiškia bet kokie viduriavimo simptomai ir jūs dirbate viešojo maitinimo įstaigos virtuvėje, turėtumėte kreiptis į profesinės sveikatos priežiūros specialistą ir nesiimti tvarkyti maisto. Jei jums, nepaisant visų profilaktinių priemonių, pasireiškia viduriavimo su krauju simptomai, turėtumėte kreiptis į gydytoją. Jei jums pasireiškia viduriavimo su krauju simptomai, itin kruopščiai laikykitės rankų higienos taisyklių, iškart po naudojimosi tualetu nusiplaukite rankas su muilu ir nuskalaukite tekančiu geriamuoju vandeniu.
