REXSAN

Būkite atsargūs: internete plinta gąsdinantys laiškai

Kruvinos citrinos prekybos centre, kėdėje įsmeigta pavojingu virusu užkrėsta adata, per maisto produktų pakuotes plintanti liga – tai vos keletas internetu platinamų laiškų, gąsdinančių dėl kasdieniame gyvenime tykančių pavojų.

Gąsdina ligomis

Tarp elektroninių laiškų neretai galima aptikti tokių, kuriuose kalbama apie sveikatą. Pateikiami neva skandalingi, šiurpą keliantys faktai ar vaizdingos iliustracijos, kaip galima užsikrėsti pavojinga liga skiepijantis nuo gripo, maisto produktus šaldytuve laikant vakuumo pakuotėse, kine atsisėdus ant įsmeigtos infekuotos adatos.

Dažnai ši informacija turi poveikį – sunerimę žmonės teiraujasi, kiek tiesos yra šiuose laiškuose.

Nerimą sustiprina laiško apačioje nurodoma autoriaus vizitinė kortelė.

Pagal ją galima spręsti, kad apie pavojų sveikatai įspėja atsakingas pareigas užimantis žmogus – dažnai Sveikatos apsaugos ministerijos ar kitos su sveikata susijusios įstaigos atstovas.

Tačiau pastarieji tokius savo vardu siunčiamus laiškus vadina nevykusiu pokštu ir dievagojasi niekam jų nesiuntę.

„Parduodamos” kruvinos citrinos

Neseniai į redakciją skaitytojas atsiuntė laišką, kurio turinį sustiprino prisegta nuotrauka. Joje – adatomis subadytos ir kruvinos citrinos. Spėta, kad neatidūs pirkėjai kartu su citrinomis gali nusipirkti ir ligą. Esą taip narkotikų vartotojai prekybos centruose dezinfekuoja švirkštų adatas.

Vilniaus priklausomybės ligų centro vadovas Emilis Subata patvirtino, kad šis dezinfekavimo būdas gana veiksmingas – citrinų rūgštis gali nužudyti AIDS virusą. Tačiau adatas geriau dezinfekuoti jas nuplaunant tekančiu vandeniu su muilu, patarė gydytojas.

Sveikatos specialistai tvirtino, kad nusipirkus tokią pažeistą citriną pavojaus sveikatai beveik nėra. Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) atsparus ultravioletiniams spinduliams, o patekęs į aplinką jis gana greitai žūva.

Tačiau specialistai spėja, kad elektroniniu paštu atsiųstose nuotraukose pavaizduotos citrinos – viso labo internetinės šiukšlės arba montažas.

Stabdo gąsdinimų grandinę

Reaguodami į virtualioje erdvėje nuolat platinamus laiškus apie kruvinas citrinas ar kino teatro kėdėje aptiktas ŽIV užkrėstas adatas, prabilo ir medikai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai ragina nutraukti gąsdinimų ŽIV infekuotomis adatomis grandinę. Jie pataria nebijoti ir netikėti tokių pranešimų informacijos realumu.

Pasak specialistų, įspėjimai apie galimus „baksėjimus kino teatre ar turguje”, „užkrėstas citrinas parduotuvėse” skirti kelti žmonėms baimę ir sąmyšį.

ULAC direktorius Saulius Čaplinskas gyventojams patarė nesibaiminti, nes užsikrėsti ŽIV pranešimuose minimu būdu rizikos praktiškai nėra – tokių faktų neužfiksuota.

„ŽIV per maisto produktus neplinta. Tam, kad šis virusas išliktų gyvybingas ir daugintųsi, reikia žmogaus leukocitų, o jų citrinose nėra”, – aiškino S.Čaplinskas.

Vinsas Janušonis, Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas:

Tokie elektroniniai laiškai – nevykęs juodasis humoras. Taip turbūt linksminasi žalias jaunimėlis arba gal kas nors, turintis kitokių kėslų. Kad tokia informacija yra paveiki, patvirtina tai, jog prieš kokį dešimtmetį žmonės nebepirko citrinų parduotuvėse. Pats gaunu tokių laiškų: tai picos blogos, tai ledai nevalgomi. Sveikata – pati jautriausia tema. Tad nenuostabu, kad laiškai siuntinėjami šia tema. Banke pats buvau įsidūręs narkomanų palikta adata. Po kurio laiko dėl viso pikto pasitikrinau. Būtų apmaudu užsikrėsti tokiu būdu. Nereikėtų į šiuos laiškus reaguoti rimtai – didesnė tikimybė pakliūti į avariją, nei užsikrėsti juose nurodomais būdais.

Elektroninis laiškas: „Ypatingai svarbu”

„Prekybos centruose rastos citrinos, subadytos kruvinom

adatom, taip narkomanai dezinfekuoja adatas”.

ŽIV neplinta:

per orą, vandenį, maistą – juo neužsikrečiama kosint, čiaudint, bučiuojantis.

buitinių kontaktų metu – per prakaitą ar ašaras, naudojantis bendru tualetu, vonia, sauna, baseinu, indais, sporto įrankiais, liečiant vienam kitą, žaidžiant, gyvenant šalia užsikrėtusio asmens, valgant asmens, užsikrėtusio ŽIV, paruoštą maistą

per vabzdžių įkandimus – viruso neplatina nei uodai, nei erkės, nei kiti vabzdžiai.

ŽIV plinta:

per lytinius (vaginalinius, analinius ir oralinius) santykius. Užsikrėtimo ŽIV per lytinius santykius tikimybė didėja, jei: vienas iš partnerių yra užsikrėtęs kita lytiškai plintančia infekcija (chlamidioze, lytiniu herpesu, sifiliu, gonorėja ir kt.); jei santykiaujama menstruacijų metu; santykiai buvo prievartiniai, mechaniškai žalojantys gleivinę (išprievartavimo atveju); pirmųjų lytinių santykių metu; vieno iš partnerių yra pirminė ar vėlyva ŽIV ligos stadija (AIDS), nes tada užsikrėtusiojo organizmo biologiniuose skysčiuose (spermoje, makšties išskyrose) ypač didelė ŽIV koncentracija

perpilant užkrėstą ŽIV kraują ir vartojant narkotikus švirkščiamuoju būdu per nesterilias priemones

gali būti perduotas iš ŽIV užsikrėtusios motinos vaikui (nėštumo, gimdymo metu ar maitinant krūtimi per motinos pieną)


Diena.lt

TAIP PAT SKAITYKITE