Krikščioniškoji etika niekada nepritars gyvybės pradėjimui mėgintuvėlyje, sakoma Katalikų, Stačiatikių ir Evangelikų liuteronų komunikate.
Seime svarstant projektus dėl dirbtinio apvaisinimo, Lietuvos krikščionių bažnyčių vadovai pareiškė nepritariantys gyvybės pradėjimui mėgintuvėlyje bei selektyviems abortams, atliekamiems iki vaiko gimimo.
Nors antradienį išplatintame komunikate Lietuvos krikščionių bažnyčių vadovai sako išreiškiantys solidarumą su nevaisingais sutuoktiniais, tačiau nepritariantys gyvybės pradėjimui mėgintuvėliuose ir trečiųjų asmenų lytinių ląstelių naudojimui apvaisinimui.
„Pagalba nevaisingumo atveju negali peržengti pagarbos žmogaus gyvybei, orumui bei šeimai ribų. Žmogiškasis orumas reikalauja, kad žmogaus gyvybė būtų perduodama asmenišku ir sąmoningu veiksmu šeimoje per santuokinį aktą. Todėl krikščioniškoji etika niekada nepritars gyvybės pradėjimui mėgintuvėlyje. Taip pat nepriimtinas trečiųjų asmenų lytinių ląstelių naudojimas apvaisinimui, paminant ir Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos ginamą prigimtinę vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus”, – teigiama komunikate.
„Krikščioniškoji etika atliepia šiandienos medicinos mokslo įrodytą tiesą, kad žmogaus gyvybė atsiranda nuo prasidėjimo momento. Todėl jau nuo zigotos susidarymo savo egzistavimą pradeda unikalus asmuo, kuriam turi būti užtikrinta prigimtinė teisė į gyvybę”, – sakoma Lietuvos krikščionių bažnyčių vadovų komunikate.
Apklausa: dauguma pritartų pagalbinio apvaisinimo procedūrų kompensavimui
Tuo metu Vaisingumo asociacijos užsakyta ir rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai” atlikta visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad du trečdaliai (64 proc.) Lietuvos gyventojų pritaria siūlymui, kad pagalbinio apvaisinimo procedūros su nevaisingumo problemomis susiduriančioms Lietuvos šeimoms būtų apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų.
„Toks rezultatas rodo, kad šiandieninėje demografinėje situacijoje valstybės pagalba nevaisingoms šeimoms susilaukti savų vaikų yra akivaizdžiai palankiai vertinama”, – sako bendrovės „Baltijos tyrimai” marketingo direktorius Romas Mačiūnas. Jo teigimu, visuomenės nuostata, kad pagalbinio apvaisinimo procedūras verta apmokėti iš PSDF, rodo, jog valstybė privalėtų kuo aktyviau dalyvauti šiame procese.
Pagalbinio apvaisinimo procedūrų kompensavimas yra dalis įstatymo projekto, kurį LR Seimui svarstyti ketina teikti Sveikatos reikalų komitetas.
Įstatymo, reglamentuojančio pagalbinį apvaisinimą, svarstymas kelia nesutarimų visuomenėje.
„Mums labai svarbus Lietuvos gyventojų supratimas, kokį skausmą išgyvena nevaisingumo bėdų turintys žmonės, negalėdami susilaukti vaikų, kiek tai kainuoja ir dvasios kančių, ir materialinių išteklių. Žmonės problemą supranta. Tikimės, kad ir Seimas, nepaisydamas stipraus spaudimo iš įvairių visuomeninių organizacijų, ras nevaisingoms šeimoms palankų sprendimą”, – išplatintame pranešime cituojama Vaisingumo asociacijos valdybos pirmininkė Rūta Vyšniauskaitė.
Visuomenės nuomonės apklausa vyko 2011 m. kovą. Apklausti 1006 Lietuvos gyventojai nuo 15 iki 74 metų, 100 Lietuvos vietovių. Apklaustųjų žmonių nuomonė rodo 15 – 74 metų Lietuvos gyventojų nuomonę, rezultatų paklaida neviršija 3 procentų.
