Ar tiesa, kad elektra gerina atmintį?

Sil­pna elek­tros sro­ve pa­vei­kus mie­gan­čių­jų sme­ge­nis ga­li­ma ge­ro­kai su­stip­rin­ti at­min­tį, tei­gia moks­li­nin­kai. Ne­di­de­lės ap­im­ties ty­ri­mo me­tu nu­sta­ty­ta, kad pus­va­lan­dis sme­ge­nų sti­mu­lia­vi­mo elek­tros sro­ve stu­den­tų re­zul­ta­tus at­lie­kant žo­di­nės at­min­ties tes­tus pa­ge­ri­no vi­du­ti­niš­kai 8 pro­cen­tais.

Tai­kant šį me­to­dą at­min­tis ge­ri­na­ma su­ku­riant to­kį elek­tros sro­vės po­bū­dį, ku­ris ste­bi­mas gi­laus mie­go me­tu, tei­gia moks­li­nin­kai.

J.Bor­nas įsi­ti­ki­nęs, kad at­min­ties pa­ge­rė­ji­mo prie­žas­tis yra tai, kad nau­do­ta sro­vė eks­pe­ri­men­tų me­tu ati­ti­ko elek­tri­nes ban­gas, ste­bi­mas esant gi­lio­jo mie­go fa­zei, kuo­met, kaip ma­no­ma, vyks­ta at­min­ties su­tvir­ti­ni­mo pro­ce­sai.

Šio­je mie­go fa­zė­je stip­rios sme­ge­nų ban­gos tik­riau­siai ska­ti­na in­ten­sy­ves­nį neu­ro­nų ak­ty­va­vi­mą­si, o tai ga­lė­tų ge­rin­ti sme­ge­nų at­min­ties cen­tro – hi­po­kam­po – veik­lą, tei­gia moks­li­nin­kas.

Ta­čiau kai ku­rie moks­li­nin­kai J.Bor­no „gi­lio­jo mie­go fa­zės imi­ta­vi­mo” te­ori­ją ver­ti­na skep­tiš­kai. Har­var­do ne­in­va­zi­nio sme­ge­nų sti­mu­lia­vi­mo cen­tro (JAV) moks­li­nin­kas Fe­li­pe Freg­ni tei­gia, kad jis su ki­tais moks­li­nin­kais įro­dė, jog sme­ge­nų sti­mu­lia­vi­mas mie­go ti­po ne­ati­tin­kan­čio­mis elek­tros ban­go­mis taip pat ga­li pa­na­šiai pa­ge­rin­ti at­min­tį.

Vis dau­gė­ja įro­dy­mų, kad ka­da nors at­ei­ty­je sme­ge­nų sti­mu­lia­vi­mas ga­li pa­dė­ti pa­ge­rin­ti at­min­tį pa­cien­tams, ser­gan­tiems de­men­ci­jo­mis ar esant ki­tiems pa­ži­ni­mo funk­ci­jos su­tri­ki­mams, tvir­ti­na eks­per­tai.

„Tai ga­lė­tų bū­ti la­bai nau­din­gas me­to­das at­sta­tant sme­ge­nų funk­ci­jas žmo­nėms, pa­ty­ru­siems gal­vos trau­mas”, – tei­gia Weill me­di­ci­nos ko­le­džo Cor­nell uni­ver­si­te­te (JAV) moks­li­nin­kas Da­nie­lis Her­re­ra, ty­ręs pa­na­šius sti­mu­lia­vi­mo elek­tra po­vei­kius žiur­kių sme­ge­nims.