Specialistai pastebi, kad daugelis vaikų, kuriems sunku su kitais sutarti, stokoja bendravimo įgūdžių: jie nemoka kalbėtis, sunkiai išreiškia savo poreikius bei įsiklauso į kitų mintis. Kauno miesto savivaldybės Visuomenė sveikatos biuro psichologė R. Vaitkienė pataria, kaip atpažinti, ar vaikas stokoja socialinių bei emocinių įgūdžių bei kaip ugdyti emocinį intelektą.
Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas – socialiniai ir emociniai įgūdžiai, kurie sudaro vadinamąjį charakterį – yra ne mažiau svarbūs vaiko sėkmei. Emocinis intelektas – tai gebėjimas atpažinti, įsisąmoninti ir išmintingai tvarkyti savo jausmus.
Specialistai pastebi, kad vaikai, stokojantys socialinių ir emocinių įgūdžių, dažniau patiria:
– savo bendraamžių grupės visuomeninį atstūmimą;
– dažniau elgiasi neigiamai, agresyviai;
– vienatvę, graužatį, kaltės jausmą;
– nerimą, įtampą, bejėgiškumą, neviltį;
– menkavertiškumo jausmą.
Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro psichologė R. Vaitkienė teigia, kad prasti socialiniai įgūdžiai ypač išryškėja, kai vaikai bando su kuo nors susidraugauti, įsilieti į naują grupę ar kokią nors veiklą.
Emocinis intelektas, pasak R. Vaitkienės, gali būti išlavinamas. Rekomendacijos tėveliams kaip ugdyti vaiko socialinius ir emocinius įgūdžius:
– Aiškus savo poreikių ir norų išreiškimas. Sakyk teiginius, apibūdinančius, kaip jautiesi, kodėl taip jautiesi ir ko nori;
– Dalijimasis asmenine informacija apie save. Kalbėk apie tau įdomius ir reikšmingus dalykus;
– Mokėjimas atpažinti savo jausmus ir norus. Kreipk dėmesį į tai, ką ir kaip sako kitas. Atkreipk dėmesį, kaip jautiesi išgirdęs kito nuomonę apie tau svarbius dalykus;
– Nuoširdus domėjimasis kitais. Būk smalsus. Išsiaiškink kuo daugiau apie žmogų, su kuriuo kalbiesi (kas jam patinka, kuo jis domisi…). Pakviesk dalyvauti įdomioje veikloje;
– Sėkmingas pokalbis. Šypsokis. Linksėk, rodydamas susidomėjimą. Dažnai žiūrėk į akis;
– Mokėjimas klausytis. Naudok išsireiškimus: „hm”, „na, o tuomet…”, „taip”, „suprantu…”, minties pakartojimas: „Vadinasi, tu norėtum, kad…”,”Kitaip sakant, tu manai…” , apibendrink: „Taigi problema yra…”;
Palankumo išreiškimas. Klausykis kieno nors kito idėjų. Pabandyk daryti taip, kaip siūlo kitas;
Švelnumo ir pritarimo išreiškimas. Apkabink, paimk ranką. Pasakyk, kas tau patinka kitame žmoguje.
Specialistai teigia, kad vaikystėje ugdomas emocinis intelektas lemia sėkmingesnę bendrą asmenybės raidą. Ir priešingai – didžiausi socialinių ir emocinių įgūdžių trūkumai yra vaikystėje neugdyto emocinio intelekto pasekmė.
