Natula

Akcija: pasitikrinti dėl ŽIV – į restoraną vaikams

Akcija: pasitikrinti dėl ŽIV – į restoraną vaikams

Lietuvoje daugėja lytiniu keliu ŽIV užsikrėtusių asmenų, tačiau valstybė tyrimams finansavimo nėra paskyrusi. Todėl nemokami tyrimai toli gražu nėra bloga idėja. Prieš prasidedant vasarai kaip tik vydoma nemokamų ŽIV tyrimų akcija. Paskutinį kartą panašus renginys vyko šalia restorano „McDonald’s”.

Pritraukė staigmenėlėmis

Kol kas žadama, jog apie šių testavimų laiką ir vietą galima sužinoti interneto tinklalapyje demetra.lt. Vasario 14, meilės dieną, tokia akcija vyko šalia McDonald’s restorano. Žmonės buvo kviesti ateiti ir atlikti ŽIV testą – „konfidencialiai bei nemokamai”. Testo rezultatą gausite per 1 min. Pirmieji 50 atlikę ŽIV testą, gaus nemokamą McDonald’s staigmenėlę.

„Dėl dovanėlių atėjusių iš tiesų buvo. Stotis yra gan komplikuotas rajonas. Jame yra daug marginalinių grupių atstovų – alkoholį ir švirkščiamąsias medžiagas vartojančių, ir seksualines paslaugas teikiančių žmonių. Kaip ir visuose miestuose. Dovanėlės šios grupės pritraukimui buvo gana veiksmingos”,– Zebrai.lt kalbėjo ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacijos „Demetra”, vykdančios šią akciją, gydytoja – ginekologė Rūta Jarašūnienė.

Ir nors pamatę tokį plakatą ne vienam mintyse kilo asociaciją su garsiuoju patiekalu „Vaikų džiaugsmas”, kurio dėžutėje kartu su mėsainiu ir bulvytėmis gauni žaisliuką, ši staigmenėlė nebuvo tokia vaikiška. „Buvo išleistos specialios atvirutės Valentino dienos proga. Kartu su jomis buvo dalinamos ir apsaugos priemonės. Tačiau vaikų rankų jos nepasiekė – tuo pačiu metu tokia pati akcija juk buvo vykdoma ir „Forum Cinemas” kino teatruose”,– pasakojo moteris.

Kodėl „McDonald’s”?

Gydytojos teigimu, stoties rajone esantis greito maisto restoranas jau senokai prarado savo vaikų susirinkimo vietos įvaizdį: „Nepasakyčiau, kad Makdonaldas – ypač stoties rajone – yra vaikų restoranas. Jame kaip tik renkasi pravažiuojantys žmonės. Kai atkeliavo į Lietuvą, galbūt toks ir buvo. Tačiau šiuo metu jis turi savo klientūrą – tai greito maisto restoranas pro šalį važiuojantiems ar einantiems žmonėms. Juk akcija nevykdyta miegamuosiuose rajonuose ar Gedimino prospekte. Pasirinktas būtent stoties rajonas kaip vieta, kurioje lankosi daugiausiai rizikos grupės atstovų.”

Bendradarbiavimas su šiuo restoranu prasidėjo dar pernai, visiškai netyčia: „Su Makdonaldu bendradarbiaujame ne pirmus metus. Viskas prasidėjo galbūt nuo rudens, kuomet taip pat organizavome akciją pasitikrinti dėl ŽIV. Bendradarbiavome su savivaldybe, mums buvo išduotas leidimas pasistatyti palapinę, tačiau, kaip vėliau pasirodė, ją pasistatėme ne ten, kur turėjome – restorano teritorijoje. Jie mūsų paprašė, kad, kai ateityje vėliau vykdysime akcijas, bendradarbiautumėme su jais. Jie mato tikslą – kam tai yra reikalinga.”

Nesvarbu kur, svarbu, kad daroma

Šie nemokami pasitikrinimai – tai pasaulinio projekto „Testuokime milijoną” dalis. Kaimynai prie jo prisijungti nedrįso: iš Baltijos šalių joje dalyvauja tik Lietuva ir Estija.

„Šiandien ŽIV nėra mirties nuosprendis. Tai vaistais valdoma lėtinė liga. Kuo anksčiau nustatoma diagnozė, tuo greičiau žmogus gali gauti gydymą, pagalbą ir paramą bei apsaugoti savo artimuosius”, – pasitikrinti skatino organizatoriai.

Vienokiu ar kitokiu atveju po tikrinimų viešose ir kiek netikėtose vietose padaugėjo žmonių, kurie atsidarę interneto puslapį suranda vykdomas akcijas ir ateina pasitikrinti nemokamai, liudija viena iš organizatorių. Kadangi valstybė nėra šiam tikslui skyrusi pinigų, nemokiems žmonės tai – puiki galimybė.

Juolab, kad akcija – veiksminga. Jos metu buvo nustatyta teigiamų diagnozių. Per penkis 2010 m. mėnesius atlikus 1473 greituosius testus Alytuje, Kaune, Visagine, Druskininkuose, Vilniuje, Klaipėdoje, Kėdainiuose, Panevėžyje, Biržuose, 35 asmenims (23 vyrams ir 12 moterų) buvo nustatyta ŽIV infekcija. 22 jų užsikrėtė vartodami švirkščiamuosius narkotikus, 11 – per nesaugius lytinius santykius, 2 priežasties nenurodė.

O ir nustačius ligą žmogus likimo valiai nepaliekamas. „Su kiekvienu atveju dirbame individualiai. Vadiname tai atvejo vadyba. Kiekvienam diagnozuotam žmogui yra priskiriamas socialinis darbuotojas, vykdomas papildomas testas – kad įsitikinti šimtu procentu. Kol kas visos diagnozės pasitvirtino. Vėliau žmonės siunčiami į centro polikliniką. Jei reikia, suteikiama pagalba, jei ji nebūtina – atvejis sekamas. O ir paskui neapleidžiama – kas savaitę yra organizuojama savipagalbos grupė”, – pasakojo R. Jarašūnienė.



TAIP PAT SKAITYKITE