Biorythm

Akcija „Gyvas inkstas”: visuomenės dėmesys inkstų ligoms

Kovo 17 d. Lietuvos nefrologijos, dializės ir transplantacijos asociacija (LNDTA) surengė respublikinę konferenciją „Aktualūs nefrologijos ir pakaitinės inkstų terapijos klausimai”, skirtą gydytojams, slaugytojoms, inkstų ligomis sergantiems pacientams. Konferencija vyko Panevėžio J.Miltinio teatre.

Prieš konferenciją Lietuvos nefrologijos, dializės ir transplantacijos asociacijos medikai ir Asociacijos „Gyvastis” pacientai aikštėje surengė akciją „GYVAS INKSTAS”. Akcijos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į inkstų ligas ir skatinti saugoti sveikatą.

Kas tie inkstai?

Kovo 10-oji – Pasaulinė inkstų diena, minima nuo 2006 m. antrą kovo ketvirtadienį.

Kodėl prireikė minėti tokią dieną? Kas tie inkstai ir kuo jie svarbūs? Visi žinome, kad negalėtume gyventi be širdies, pajuokaujame, kad mūsų kepenys pragertos, o plaučiai prarūkyti. O inkstai?

Ką jie veikia mūsų organizme? Kiek jų yra? Kokios jie formos, dydžio?

Pasirodo, į šiuos klausimus gali atsakyti toli gražu ne kiekvienas Lietuvos pilietis.

Šiuo metu Lietuvoje kas 10 gyventojas serga lėtinėmis inkstų ligomis. Tačiau visuomenės žinios apie lėtines inkstų ligas ir rizikos faktorius jomis susirgti nepalyginimai mažesnės negu apie širdies-kraujagyslių ar vėžinius susirgimus. Mažiau nei 5 proc. žino, kur yra inkstai ir ką jie daro.

Inkstai – gyvybiškai svarbus organas. Mes kasdien valgome ir geriame nesusimąstydami, kad mūsų nedideli, vos po 200 g sveriantys inkstai dieną naktį tyliai švarina organizmą, pašalindami iš jo nuodingas medžiagas, skysčių ir druskų perteklių. Per parą inkstai išvalo apie 200 l kraujo. Žmogus vidutiniškai turi 5 l kraujo, vadinasi, inkstai kasdien jį prafiltruoja net 40 kartų. Inkstai padeda reguliuoti kraujo spaudimą, susidaryti raudoniesiems kraujo kūneliams ir net išlaikyti sveikus kaulus.

Mažai žmonių žino, kad būtent inkstų ligos lemia mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų. Per metus nuo Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligų miršta – 24 tūkst. žmonių. Didelę jų dalį mirtis ištinka dėl lėtinių inkstų ligų, apie kurias jie net nežinojo, komplikacijų.

Lėtinė inkstų liga ne tik pavojinga, bet ir klastinga, nes neturi jokių simptomų. Net 90 procentų atvejų lėtinė inkstų liga lieka neišaiškinta.

Sergančiųjų lėtinėmis inkstų ligomis kasmet daugėja – per pastaruosius 10–15 metų Europoje šis skaičius padvigubėjo.

Kas atsitinka, kai inkstai sustreikuoja?

Visų pirma, nebepašalinamos toksinės medžiagos, ir žmogaus organizmas jomis užteršiamas, pradedamas nuodyti.

Vėliau sutrinka skysčių pašalinimas, jie kaupiasi kūno ertmėse ir audiniuose, sukeldami tinimus.

Jei inkstai visiškai nustoja veikti, ir žmogus nebeturi šlapimo, jis tampa priklausomas nuo kraujo valymo (dializės) aparato – kas antrą dieną tenka lankytis gydymo įstaigoje, kur atliekamos dializės procedūros. Deja, didžiulis aparatas nesugeba visiškai pakeisti nedidelių inkstų darbo. Net ir atliekant dializės procedūras, reikia laikytis itin griežtos dietos – kasdien galima išgerti ne daugiau kaip 500 ml skysčių, draudžiama valgyti daugelį vaisių ir daržovių. Vienintelė išeitis tokiam žmogui sugrįžti į visavertį gyvenimą – inksto persodinimo operacija.

Lietuvoje kraujo valymo procedūros (dializės) atliekamos maždaug 1500 žmonių. Su persodintu inkstu gyvena apie 600.

Kodėl tai turi rūpėti?

Daugelis įsivaizduoja, kad nepagydomos ligos ištinka tik tuos, kurie ir taip turi rimtų sveikatos problemų. Inkstų pažeidimas, kuris vėliau išsivysto į inkstų nepakankamumą, neretai atsiranda po persirgto gripo ar peršalimo. Inkstams gali pakenkti apsinuodijimas vaistais (ypatingai nuskausminančiais), grybais, alkoholiniais gėrimais.

Inkstų ligos labai dažnai užklumpa netikėtai. Būna, kad žmogui atrodo, jog jis tik pervargo, neišsimiegojo, galvoja, kad pailsės, pagers vitaminų ir toliau gyvens kaip gyvenęs. O patekęs pas gydytojus sužino, kad inkstai nebeveikia, o vienintelė galimybė gyventi – dializės procedūros ir inksto persodinimo operacija…

Ypatingai didelę riziką susirgti inkstų ligomis turi kenčiantys nuo padidėjusio kraujospūdžio, sergantys cukriniu diabetu, rūkantieji, turintys viršsvorį, vyresni nei 50 metų amžiaus, tie, kurių giminėje yra sergančiųjų inkstų ligomis.

Kaip saugoti inkstus?

Labai svarbu išgerti ne mažiau nei 2–3 litrus skysčių per parą. Gerti reikia negazuotą vandenį, įvairių žolelių arbatas (lietuviams patariamos ramunėlių, medetkų ir kitų mūsų plačiai vartojamų vaistažolių arbatos), daržovių ir vaisių sultis. Ypatingai inkstams „patinka” spanguolių sultys.

Per didelis valgomosios druskos kiekis taip pat žaloja inkstus. Druskos patrtina suvartoti ne daugiau nei vieną arbatinį šaukštelį per dieną (6 gramus), įskaitant „paslėptą” druską, esančią gatavuose produktuose: padažuose, pusfabrikačiuose, šaldytame maiste, traškučiuose, picose, lydytuose sūriuose, kai kuriose duonos rūšyse ir kitur.

Ką dar svarbu žinoti norint turėti sveikus inkstus? Pasirodo, kas dieną reiktų skirti bent pusvalandį mankštai. Daugelis sportuojančių sako, kad pasitreniravę jie jaučiasi žvalesni, darbingesni. Tačiau turbūt retas žino, kad mankšta taip pat padeda mažinti kraujospūdį – vieną pagrindinių „peilių” inkstams.

O ar galima „prarūkyti” inkstus? Taip, rūkymas labai žalingas ne tik plaučiams, bet ir inkstams. Nustatyta, kad rūkantieji turi 38 proc. didesnę inkstų vėžio išsivystymo riziką nei niekada nerūkę žmonės. Metus rūkyti, ši rizika sumažėja. Taip pat žinoma, kad rūkymas skatina jau pažeistų inkstų funkcijos blogėjimą. Tokie inkstai greičiau visiškai nustoja veikti.

Inkstai – gyvybiškai svarbus organas, todėl kviečiame juos saugoti. Taip pat kviečiame pagalvoti apie organų donorystę – tiems, kurių savi inkstai nebeveikia, vienintelė galimybė sugrįžti į visavertį gyvenimą – inksto persodinimo operacija.

Trumpai:

Dializė – procedūra, kurios metu kraujas specialiu aparatu apvalomas nuo kenksmingų medžiagų. Dializės trukmė 4 val., ji atliekama tris kartus per savaitę tol, kol žmogus sulaukia inksto persodinimo operacijos arba visą likusį gyvenimą. Savi inkstai kraują valo kiekvieną sekundę.

Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 700 žmonių po įvairių organų (daugiausia inksto) transplantacijų. Apie 550 transplantacijos laukia. Tarp jų ir jauni žmonės, ir net vaikai.

Daugiau informacijos apie organų donorystę rasite www.donoras.lt



TAIP PAT SKAITYKITE