Cukrinis diabetas labai dažna liga. Visame pasaulyje kasmet vis daugėja sergančiųjų šia liga. 2003 m. pasaulyje cukriniu diabetu sirgo 194 mln. gyventojų. Prognozuojama, kad 2010 m. pasaulyje bus 240 mln. sergančiųjų. Sergamumas cukriniu diabetu didėja ir Lietuvoje, tačiau visuomenė nėra pakankamai informuota apie šį susirgimą.
Cukrinis diabetas nustatomas išsivysčius pirmosioms komplikacijoms, kai pažeidžiamas regėjimas, kraujagyslės ir nervų sistema. Tik efektyvus gydymas ir optimali cukraus kiekio kraujyje kontrolė gali padėti sumažinti cukrinio diabeto komplikacijų dažnį. Tačiau ne visi žmonės gerai suvokia ligos mechanizmą ir gliukozės koncentracijos kontrolės svarbą”. Pasak jos, pirmojo (būdingesnis jauniems) ar antrojo (būdingas vyresniems pacientams) tipo cukrinis diabetas išsivysto, kada organizmas nepakankamai gamina insulino. Jei kraujyje šio hormono pritrūksta, tuomet po valgio į kraują patekusi pagrindinė visų ląstelių energetinė medžiaga gliukozė negali patekti į ląsteles. Ląstelės pradeda badauti ir išsiskiria kenksmingi produktai. Siekiant kompensuoti kasos pagaminto insulino trūkumą, naudojami dirbtiniai.
Norint diagnozuoti cukrinį diabetą būtina nustatyti du rodiklius:
- cukraus kiekį kraujyje
- cukraus kiekį šlapime
Nevalgius cukraus kraujyje turėtų būti 6 mmol/l (120 mg %), pavalgius – 8 mmol/l (140 mg %). Jei nevalgius cukraus kiekis kraujyje padidėja daugiau kaip 120 mg %, tai jau reiškia, kad sergama cukriniu diabetu. Jei cukraus kiekis kraujyje neviršija normos, su šlapimu jis neišsiskiria, nes inkstai (kaip filtras) sulaiko visą gliukozę. Jei kraujyje susidaro cukraus perteklius (160-180 mg % / 8,8-9,9 mmol/l), inkstai nebesulaiko gliukozės ir ji išsiskiria su šlapimu.
