Jei nerūkantis asmuo gyvena kartu su žmogumi, per parą surūkančiu po 15 cigarečių, jam tenka patirti keturis kartus intensyvesnį pasyvų rūkymą negu nerūkančiojo aplinkoje gyvenančiam asmeniui.
Didžiosios Britanijos vėžio tyrimų fondo mokslininkai matavo nikotino irimo produkto kotinino koncentraciją kraujyje daugiau kaip 9 tūkstančiams nerūkančių ir jų partnerių.
Aplinkoje be tabako dūmų gyvenančių asmenų kraujyje minėtos medžiagos rasta apie 0,31 nanogramo, o rūkančiojo partnerių – 1,25 nanogramo. Tokia koncentracija rasta nerūkančio, bet gyvenančio su 15-19 cigarečių per parą surūkančiu asmeniu kraujyje.
Jeigu partneris surūko 30 ar daugiau cigarečių, jo nerūkančio partnerio kraujyje kotinino padaugėja iki 1,99 nanogramo. Tai net šešis kartus daugiau negu aplinkoje be tabako dūmų gyvenančiųjų kraujyje.
Rezultatui turėjo įtakos ir socialinė padėtis. Vargingesnėmis sąlygomis gyvenantiems pasyvus rūkymas būna dvigubai intensyvesnis negu turtingesnėje aplinkoje.
Vėžio tyrimo centro medikai piktinosi, kad rūkantys asmenys be jokio sąžinės graužimo kenkia savo artimųjų sveikatai, šie dažniau serga plaučių vėžiu ar širdies ligomis.
Anot tyrimams vadovavusio profesoriaus Martino Džarviso, dabar nebeabejojama, kad pasyvaus rūkymo problema didžiausia gyvenamuose namuose.
