Karštis po truputį Lietuvoje atslūgsta, tačiau ligonines apgulė kaitros aukos. Retkarčiais lietuviai užmiršta elementarias taisykles, reikalingas karštą dieną.
Pirmiausia reikia atkurti skysčių balansą. Tačiau gerti visko iš eilės negalima. Pirmenybę reikėtų teikti sultims (geriausia – šviežiai išspaustoms), žaliajai arbatai ir paprastam vandeniui. Jeigu mėgstate mineralinį vandenį, rinkitės tokį, kuriame yra kuo mažiau natrio druskų (t. y. nesūrų). Atsisakykite gazuotų gėrimų.
Labai svarbu laikytis dietos. Valgykite produktus, kuriuose yra daugiau kalio: daržoves, vaisius, uogas, žalumynus. Perėję prie augalinio maisto palengvinsite kraujagyslėms ir širdžiai tenkančius krūvius. Baltymai taip pat reikalingi, tačiau pirmenybę teikite virtai mėsai arba žuviai.
Neatsisakykite rauginto pieno produktų, tokių kaip neriebi varškė, kefyras, tačiau būtinai atsisakykite aštraus, rūkyto, sūraus maisto – jis sulaiko organizme vandenį.
Nepersikaitinkite saulėje. Nešiokite galvos apdangalus iš šviesių natūralių audinių, lengvas palaidines arba marškinius ilgomis rankovėmis.
Uždaras patalpas derėtų gerai vėdinti ir, esant galimybei, laikyti atidarytus visus langus – nepasikliauti vien kondicionieriais.
Jeigu sergate kokia nors širdies arba širdies kraujagyslių liga, nesiliaukite vartoję gydytojo skirtus vaistus. Net jei atrodo, kad jūsų sveikata pagerėjo. Vasarą būna, jog kartais kraujospūdis sumažėja, todėl nuolat jį kontroliuokite – tegul kraujospūdžio matavimo aparatas visada būna po ranka. Kaip ir gydytojo skirti preparatai.
Atsisakykite rūkymo, nepiktnaudžiaukite alkoholiu. Medikai primygtinai reikalauja per karščius laikytis sausojo įstatymo: nors kai kurie alkoholiniai gėrimai atrodo labai gaivūs, jie vis tiek neigiamai veikia organizmo gebėjimą reguliuoti karštį.
Jei sergate širdies, plaučių, nervų sistemos ar odos ligomis, jums labai pavojinga pasikaitinus saulėje staigiai nerti į šaltą vandenį.
|
Arbatos širdininkams Nuo skausmų širdies plote, nerimo, nemigos padės žolelių mišinys iš ramunėlių žiedų, pankolių ir kmynų vaisių, mėtų lapų, valerijono šaknies (sumaišytų lygiomis dalimis). 10 g mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, 30 minučių pakaitinkite vandens vonelėje, atvėsinkite ir nukoškite. Gerkite po ketvirtadalį stiklinės iš ryto ir dieną ir po pusę stiklinės 30 minučių prieš miegą. Kursas – 3–4 savaitės. Esant padidėjusiam nervingumui, širdies permušimams, jei svaigsta galva, trūksta oro, rekomenduojama pagerti arbatėlių, pagamintų iš tokio žolelių mišinio: sukatžolės, pelkinio pūkelio, raudonėlio, šalavijų lapų ir erškėtuogės vaisių (2:2:2:1:1). 5 g mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, pakaitinkite 10 minučių vandens vonelėje, leiskite nusistovėti 20 minučių, atvėsinkite ir gerkite po pusę stiklinės 2 kartus per dieną 6–8 savaites. |
|---|
