Sunki sūnaus negalia paskatino klaipėdietę imtis iniciatyvos – įkurti neformalaus lavinimo centrą panašaus likimo vaikams.
Būrelyje – vaikai vežimėliuose
Septynerius metus brandinta idėja apie šiuolaikinį sveikatos ir ugdymo centrą po truputį įgauna kūną.
Dienos centras „Kelias kartu” veiklą pradėjo spalio pradžioje, tačiau oficialus atidarymas planuojamas tik gruodį. Šios įstaigos įkūrėja ir vadovė Rasa Žemgulienė paaiškino, kad per tą laiką bandyta sustyguoti centro veiklą.
Po pamokų neįgalūs vaikai laiką leidžia muzikos, šviesos, dailės, kineziterapijos ar kitokio pobūdžio terapijose. Daugelis dienos centro lankytojų turi sunkias negalias: cerebrinį paralyžių, Dauno sindromą ar autizmą. Dalis vaikų sėdi neįgaliųjų vežimėliuose.
Šiuo metu terapijos užsiėmimus lanko 15 vaikų.
Kadangi centras įsikūręs 1-ojoje specialiojoje mokykloje, užsiėmimus lanko ir kai kurie jos auklėtiniai. Tad iki pietų vaikai mokosi įprastų dalykų, o po pamokų renkasi į terapijos užsiėmimus.
Paneigė gydytojų prognozes
R.Žemgulienė atvira – įkurti tokio pobūdžio centrą paskatino septynmečio sūnaus negalia. Reta stuburo liga sergantis berniukas mėgsta piešimą ir muziką, tačiau tokie užsiėmimai neįgaliems vaikams mieste neorganizuojami.
Moteris patyrė, kad mažyliams dėl protinės ir fizinės negalios atsilikimo trūksta įvairesnių terapijų, padedančių stiprinti sveikatą. Dažniausiai neįgaliems vaikams siūlomas logopedas ir kineziterapeutas.
Pasak R.Žemgulienės, visos siūlomos ir būsimos terapijos atsirado iš nuolatinio domėjimosi naujovėmis bei noro padėti savo vaikui.
Pastangos duoda rezultatų – gydytojų prognozės, kad Rasos sūnus dėl įstatyto tracheostominio vamzdelio niekada nekalbės, nepasitvirtino. Berniukas taria ne tik pavienius žodžius, bet ir dėlioja trumpus sakinius.
Siekia neįmanomo
Tėvai, auginantys vaikus su sunkia negalia, kartais neslepia skepticizmo dėl jų lavinimo. Pasak R.Žemgulienės, geriausias atsakymas tokiems tėvams – per užsiėmimus trykštantis vaikų džiaugsmas ir entuziazmas.
R.Žemgulienė prilygina stebuklui, kaip per muzikos terapiją autizmu sergantys vaikai improvizuoja lazdelėmis, skaromis arba sukaustyti cerebrinio paralyžiaus negalintys nulaikyti teptuko vaikai per dailę pieša pirštų atspaudais.
„Kiek džiaugsmo, kai kelis potėpius teptuku padaro vaikas, kuris daugelio akimis yra „nurašytas”, – entuziastingai pasakojo ji.
„Kelias kartu” vadovė pasidžiaugė, kad pavyko suburti atsidavusių savo darbui terapeutų komandą. Pasak jos, neįgalūs vaikai itin jautrūs – prisileidžia ne kiekvieną, gali atsisakyti bendrauti su svetimu žmogumi. Tad tokia smulkmena gali nubraukti visas pastangas.
Užsiėmimai vyksta penkis kartus per savaitę po kelias valandas. Jiems pasibaigus, vaikai namo parvežami mokyklos autobusiuku. Tad tėvai dėl savo atžalų ramūs – jie užimti visą dieną.
Centro įkūrėja tikisi, kad ateityje pavyks suvienyti ir pačius tėvus. „Niekas geriau nesupranta kito, kaip išgyvenęs panašią patirtį”, – įsitikinusi moteris. Tad ateities užmojuose – paskaitos tėvams, dalijimasis savo patirtimi.
Planus pakoregavo valdžia
Kiek anksčiau R.Žemgulienė vylėsi, kad prie centro kūrimo prisidės miesto valdžia. Klaipėdietė sulaukė pritarimo, tačiau planus sujaukė pasikeitę įstatymai.
Įsigaliojus naujajai tvarkai tėvams būtų pernelyg brangu palikti vaiką neformalaus ugdymo centre kelioms valandoms.
Tad negavus valstybės finansavimo nuspręsta geriau kurti viešąją įstaigą ir išsilaikyti iš tėvų mokamo abonementinio mokesčio. Išsilaikyti taip pat tikimasi iš rėmėjų paramos ir įvairių projektų.
